Kaip muziejus gali išlaikyti parodą gyvą, net jai pasibaigus? Būtent šį klausimą sau kėlė Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) kūrybinė parodos komanda dar 2023 metais rengdama parodą „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“. Kiekvienas stendas buvo kuriamas ne tik parodai, bet ir su mintimi apie jo tolimesnį gyvenimą – kaip jis galėtų tęsti pasakojimą, gyvuoti lankytojo rankinėje, piniginėje ar net interjere. Ši idėja virto projektu „Tvarumo linija“ – kūrybine bendradarbystės forma tarp muziejaus ir Vilniaus dizaino kolegijos Mados dizaino katedros studentų. Projekto kūrybiniai rezultatai buvo pristatyti LNM Istorijų namuose gegužės 21 d., paskelbtos simbolinės trys prizinės vietos. Tai ne tik studentų semestro užduotis, bet ir drąsi iniciatyva, kuri atveria naujas muziejų ir dizaino sinergijos galimybes. Šis projektas – tai šiuolaikinis pavyzdys, kaip muziejai gali tapti ne vien praeities saugotojais, bet ir aktyviais dabarties kūrėjais, įsitraukdami į dialogą su akademine bendruomene, dizaineriais bei visuomene.

Tvarumas: ne baigtinis rezultatas, o nuoseklus procesas

Tvarumas kultūros institucijose vis dažniau laikomas ne papildoma galimybe, bet neišvengiamybe. Muziejai sukaupia didžiulius kiekius parodoms skirtų medžiagų – nuo audinių ir stendų iki pakavimo priemonių. Dažnai po parodų jos vis dar gali būti naudojamos kūrybingai ir prasmingai. Nuoseklūs žingsniai šia linkme daromi: parodų tentai naudojami kitose ekspozicijose, o štai iš Istorijų namuose vykusios parodos „Pasaulio dydžio Lietuva“ likęs lėktuvo muliažas buvo pritaikytas šventinėms Kalėdų dekoracijoms, kurios sulaukė didelio populiarumo socialinėse medijose.

Lietuvos nacionalinis muziejus jau ne pirmus metus ieško sprendimų, kaip tvariai valdyti išteklius, parodoms naudoja turimas medžiagas, o bendradarbiavimas su jaunosios kartos dizaineriais – tai dar viena galimybė į tvarumą pažvelgti kūrybiškai ir sukurti suvenyrus, kuriuos galima parduoti. Įgyvendintas projektas parodė, kad tvarumo idėjos gali būti ne tik vertybinės, bet ir estetiškai įkvepiančios. Projektas „Tvarumo linija“ skatina mąstyti apie antrinį medžiagų panaudojimą ne tik mažinant atliekų kiekį, bet ir suteikiant joms naują gyvenimą – kaip estetiškai patraukliems ir prasmingiems muziejaus suvenyrams.

Studentai kaip muziejų inovacijų partneriai

Lietuvos nacionalinio muziejaus bendradarbiavimas su Vilniaus dizaino kolegijos Mados dizaino katedra įgavo nepaprastą kūrybinį impulsą. Šios katedros studentai Airidas Kryžius, Daina Liumparaitė, Fausta Daukšytė, Samanta Navickaitė, Kristijonas Mikulskis, Kamila Žukovska, Devin Talanov, Liepa Makaraitė, Povilas Jucys, Nikolė Daranda, Saulė Zabalevičiūtė, Aurora Lagunavičiūtė, Ignas Blaževičius, Patricija Rindeikaitė, Kamilė Atroškaitė, vadovaujami katedros vedėjos dr. Elzės Sakalinskaitės-Beinaravičienės, visą semestrą dirbo prie užduoties – sukurti suvenyrų prototipus, naudojant muziejaus atiduotas medžiagas iš ankstesnių parodų. Studentams buvo pasiūlyta ne tik medžiagų bazė, bet ir galimybė susipažinti su muziejaus etnografinės tekstilės rinkiniu. Ekskursijos ir konsultacijos su muziejininkais tapo svarbia proceso dalimi – istorinis turinys buvo ne tik įkvėpimas, bet ir atsakomybės šaltinis. Būsimieji dizaineriai gilinosi į lietuviškų audinių raštus, simboliką, funkciją – visa tai buvo perkurta šiuolaikinio dizaino kalba. Rezultatai pranoko lūkesčius: sukurti objektai yra ne tik originalūs, bet ir funkcionalūs. Kai kurie darbai – tokie kaip stilizuotas kaklaraištis ir liemenė, skirtukas knygai, modernios rankinės, apsiaustas nuo lietaus iš ekspozicinių stendų fragmentų – laimėjo simbolines prizines vietas, kurias skyrė muziejaus vertinimo komisija. Su jų autoriais planuojama bendradarbiauti dėl suvenyrų gamybos ir platinimo.

Suvenyras – ne tik prekė, bet ir pasakojimas

Lietuvos nacionalinis muziejus siekia, kad suvenyrai būtų daugiau nei tiesiog prekės. Projekte „Tvarumo linija“ sukurti suvenyrai taip pat turi savo kilmę, medžiagų istoriją. Tai objektai, kurie tęstų muziejaus parodos gyvenimą lankytojo rankose, spintoje, ant darbo stalo. Vienas iš projekto laimėtojų Airidas Kryžius sako: „Siekiau, kad mano pasiūlyta idėja iš naudotų parodose medžiagų būtų madinga bei išreiškianti mane. Labai mėgstu muziejus, stengiuosi bent kartą per mėnesį apsilankyti parodose. Džiaugiuosi, kad buvo galimybė pamatyti saugyklas, įvairias ekspozicijas. Linkiu daugiau tokių iniciatyvų, kuriose studentai galėtų save išreikšti ir atsiskleisti.“

Kita „Tvarumo linijos“ projekto nugalėtoja Aurora Luganavičiūtė irgi džiaugiasi projekto sumanymu. „Kai gavau iš muziejaus medžiagas, iš karto kilo labai daug idėjų, ką galima sukurti. Mano pasiūlyta rankinė skirta pirkėjai, kuri ieško naujovių, spalvų, nebijo būti pastebėta. Kurdama visada siekiu, kad tai patiktų ir man“, – dalinasi mintimis studentė.

Muziejus kaip kūrybinė laboratorija

Projektas „Tvarumo linija“ atvėrė dar vieną muziejaus potencialą – būti platforma eksperimentams ir inovacijoms. Tradiciškai muziejus suvokiamas kaip stabilumo, autentiškumo garantas, tačiau XXI amžiuje jis tampa ir kūrybiškumo erdve. Lietuvos nacionalinis muziejus pasiūlė studentams ne tik temą, bet ir „žaliavą“, o tai reikalauja atvirumo netobulumui, improvizacijai ir naujam požiūriui.

„Mūsų bendradarbiavimas buvo prasmingas – studentai gavo naujų įžvalgų, idėjų ir, svarbiausia, konkrečių rezultatų. Projekto metu studentai lankėsi muziejaus saugyklose, susipažino su eksponatų istorijomis, analizavo medžiagų sandarą. Toks gilinimasis į kultūros paveldą formuoja dizainerio profesinį jautrumą – gebėjimą kurti ne tik estetiką, bet ir turinį“, – apie sėkmingą projektą kalba Vilniaus dizaino kolegijos Mados dizaino katedros vedėja dr. Elzė Sakalinskaitė-Beinaravičienė.

Šis LNM projektas yra daugiau nei pavienė iniciatyva – tai pavyzdys, kaip galima kurti ilgalaikį partnerystės modelį. Jis jungia laikmečius: praeitį, saugomą muziejuje, dabartį, kurią kuria studentai, ir ateitį, kuri gimsta iš šių sąveikų. Muziejai, bendradarbiaudami su kūrybinėmis industrijomis, tampa gyvomis laboratorijomis, kuriose gimsta nauji pasakojimo, pažinimo ir estetikos būdai.

Fot. Silvestras Samsonas, LNM