Lietuvos nacionalinio muziejaus Draugų kortelė

Nauji metai – daugiau istorijų.

Kartais neužtenka vieno apsilankymo. Norisi sugrįžti. Sustoti. Pamatyti daugiau. Muziejų patirti ne skubant, o savo ritmu.

Draugų kortelė – tai paprastas būdas būti su muziejumi visus metus. Be bilietų. Be planavimo. Kai tik norisi.

Ką gaunate?

✔ Visos parodos – nemokamai
Lankykitės visuose Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose visus 2026 metus.
Kortelė galioja vienam asmeniui + iki 2 vaikų iki 18 m.

✔ 10 muziejų
Istorija, menas, archeologija, miestas ir žmonės – rinkitės tai, kas artimiausia šiandien.

✔ Kvietimai į parodų atidarymus
Naujas ekspozicijas pamatysite pirmieji. Susitikite su kuratoriais ir kūrėjais.

✔ Patogu ir paprasta
Kortelę nemokamai pristatysime į jūsų pasirinktą paštomatą.

Kodėl verta?

Muziejus gali tapti jūsų kasdienybės dalimi.
Metai su kultūra ir istorija  – tai ne proga, o įprotis.

Tapkite mūsų Draugais. Istorijos laukia.

Kviečiame atrasti ir kurti muziejų kartu!

Draugų kortelė galioja visus 2026 metus.

Laukiame šiuose muziejaus padaliniuose:

Pilininko namas (Arsenalo g. 1, Vilnius)

Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius)

Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius)

Gedimino pilies bokštas (Arsenalo g. 5, Vilnius)

Signatarų namai (Pilies g. 26, Vilnius)

Vilniaus gynybinės sienos bastėja (Bokšto g. 20, Vilnius)

Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26, Vilnius)

Jono Šliūpo muziejus (Vytauto g. 23A, Palanga)

Jono Basanavičiaus gimtinė (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k.)

Vinco Kudirkos muziejus (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis)

Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos ir ekspozicijos 2026 metais:

Tarptautinė paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“

Paroda pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Paryžius tapo vieta, kur lietuvių kultūra galėjo būti išgirsta kitų tautų akivaizdoje, o jame vykstančios parodos – tribūna apie save papasakoti.

Paroda Istorijų namuose veikia iki 2026 09 13

Tarptautinė paroda „Žmogus tarp pasaulių“

Ainai – sena tauta, gyvenanti toliausiai į šiaurę esančioje Japonijos Hokaido prefektūroje. Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ši tauta patyrė tokią diskriminaciją ir atskirtį, kad ainų kalba ir tradicijos beveik išnyko. Pastaraisiais metais, skatinant kultūrinį atgimimą, ainų kultūra tampa vis labiau matoma ir aktuali.

Šioje parodoje, skirtoje Bronislovo Petro Pilsudskio 160-osioms gimimo metinėms paminėti, pristatomi jo darbai, supažindinama su ainų istorija bei kultūra ir padedama suprasti, ką šiandien reiškia būti ainu.

Paroda Istorijų namuose veiks 2026 02 05 – 08 02

Paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“

Skulptūra, pavadinta „Laukžemės Madona“, sukurta Vidurio Europoje ir datuojama apie 1420 m., yra viena ankstyviausių iš Lietuvoje itin retų gotikinių skulptūrų. Be to, tai seniausia išlikusi medinė skulptūra Žemaitijoje.

Per 600 metų Laukžemės Madona buvo daugybę kartų „patobulinta“ – perdažyta visa arba dalimis, o skulptūrą dengiantys dažų sluoksniai paslėpė drožybos elementus ir gotikinę polichromiją. Užtruko 10 metų, kol milimetras po milimetro pašalinti perdažymo sluoksniai ir atidengta subtili gotikinė drožyba bei gerai išlikusi polichromija.

Paroda Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikia iki 2026 02 22

Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“

Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“ prakalbina unikalų Lozoraičių šeimos paveldą ir pasakoja apie tris šeimos kartas, kurios aktyviai dalyvavo kuriant modernią Lietuvos valstybę – susigrąžinant ir įtvirtinant jos laisvę. XX a. pradžioje ir pabaigoje Lozoraičiai du kartus padėjo atkurti Lietuvos valstybingumą.

Paroda „Plyta prie plytos“

Žiūrėdami į mūrą, retai kada atkreipiame dėmesį į plytą, nes ji, net ir senovinė, atrodo paprasta ir nekelianti nuostabos, nes yra tik viena iš daugybės visiškai vienodų sienos dalelių. Tačiau pažvelgus iš arčiau matyti, kad plytos ne tokios jau ir vienodos.

Šioje parodoje siūloma pažvelgti į plytą iš arčiau ir sužinoti, kaip jos buvo gaminamos, kodėl įgydavo vienokią ar kitokią formą ir kokios informacijos šiandien gali suteikti apie ją pagaminusių žmonių kasdienę aplinką.

Ekspozicija „Suprasti Lietuvą“

Pagrindiniai Lietuvos istoriją ir kultūrą lėmę veiksniai muziejuje pristatomi temomis: Kūryba, Tikėjimai, Kovos, Istorijos lūžiai, Pasauliniai saitai, Veidai. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, o jose apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.

Pilininko namo pagrindinę ekspoziciją papildo rūsiuose pristatomas pasakojimas apie pilininko amatą, pilininkystę, akmentašystę ir Vilniaus miesto istoriją prieš 200 metų.

Ekspozicija „Neužmiršti sukilėliai“

Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija pasakojama naujoje Gedimino pilies bokšto ekspozicijoje „Neužmiršti sukilėliai“, kuri papildo nuolatinę šio LNM padalinio ekspoziciją. Joje lankytojai gali išvysti sukilėlio Eduardo Čaplinskio veido atspaudą kalkėse ir jo veido rekonstrukciją, kartu su palaikais užkastus kovotojų religinius medaliukus, kryželius.

Ekspozicijoje lankytojų laukia interaktyvus informacinis terminalas lietuvių ir anglų kalbomis. Terminale galima susipažinti su kalne rastų sukilėlių gyvenimo, mirties bei jų asmeninių daiktų istorijomis, sužinoti apie kalne archeologinių tyrimų metu rastą Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedą, kurį galima išvysti kitame LNM padalinyje – kalno papėdėje esančiame Pilininko name.

Paroda „Lazaris Kaganas: šaržai ir karikatūros“

Kaganas dideliame būryje tarpukario Lietuvos karikatūristų ir šaržistų išsiskiria versliu požiūriu į kūrybą ir dideliu ambicingumu, jis buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos dailininkų, kuris tikslingai siekė išgarsėti užsienyje. Publika jį mėgo, o kritikai vertino prieštaringai. Jis nedalyvaudavo bendrose parodose ir dirbo vienas. Kurdamas šaržus Kaganas turėjo galimybę susipažinti su daugeliu tarpukario Lietuvos žinomų ir įtakingų žmonių, o pasirinktas nekandus šaržavimo stilius padėjo išlaikyti gerus santykius ir išvengti galimų konfliktų. Spaudoje jo kurtos karikatūros taip pat stokojo aštrumo, retai buvo analizuojami pasaulio įvykiai, dažniausiai koncentruojamasi į Lietuvos, o ypač Kauno, realijas. Viena iš mėgstamiausių sričių, prie kurios Kaganas vis sugrįždavo, tai – sportas ir sportininkai. Iš šimtų dailininko sukurtų šaržų ir karikatūrų išliko tik nedidelė dalis. Didžiausiu ir išsamiausiu šaltiniu rekonstruojant dailininko gyvenimą ir kūrybą tapo tarpukario Lietuvos, ir ne tik, periodinė spauda.

Paroda Jono Šliūpo muziejuje veikia iki 2026 04 26

Paroda „Apsisprendimo šifras: 19490216“

Apsispręsti, susitarti ir liudyti – tai pagrindiniai darbai, kuriuos turi atlikti signataras. Atrodytų nedaug, tačiau vykstant nuožmiam karui, šios sąvokos įgauna visiškai kitokias prasmes. Apsispręsti – nesusitaikant su agresija, atsisakant esamo gyvenimo ir rizikuojant savo bei artimųjų gyvybėmis. Susitarti – dėl tikslo, kurio gali ir nesulaukti. Liudyti – tiesą ir laisvę, nepaisant tvyrančio teroro ir nežinomybės.

Paroda Vinco Kudirkos muziejuje veikia iki 2026 09 02