12 tūkstančių metų kelionė po Lietuvos priešistorę
Planuoti apsilankymą
Paskutiniai bilietai parduodami iki darbo pabaigos likus pusvalandžiui.
Darbo grafiką šventinėmis dienomis rasite: spausti čia (nuoroda)
Bilietų kainos
- Suaugusiesiems – 5,00 €
- Lengvatinis bilietas* – 2,50 €
Šeimos bilietas
- 1 suaugusysis ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 8,00 €
- 2 suaugusieji ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 12,00 €
Kombinuoti bilietai
- Istorinis trikampis: apsilankymas Naujajame ir Senajame arsenaluose bei Gedimino pilies bokšte – 12,00 €
- Muziejai Vilniuje: apsilankymas visuose Vilniuje veikiančiuose LNM padaliniuose (galioja) – 30,00 €
Papildomos paslaugos
- Apžvalginė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (1 val.) – 15,00 Eur (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus)
- Išplėstinė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (1,5 val.) – 20,00 Eur (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus)
- Audiogidas – nemokamai
- Edukacinis užsiėmimas – 2,00 € arba 3,00 € (suaugusiesiems papildomai reikia įsigyti lankytojo bilietą)
*Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniams ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams; pensininkams (iki 80 m.); Lietuvos meno galerininkų asociacijos nariams; POLA kortelės turėtojams; nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijų dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, kariams savanoriams; mokytojams. Lengvata taikoma lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą.
Ekspozicijas nemokamai leidžiama lankyti:
ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; socialiai remtiniems vaikams; mokytojams, vadovaujantiems mokinių grupėms; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis; Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių darbuotojams; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams; „Lietuvos paštas“ darbuotojams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentams; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams; Ukrainos piliečiams; visiems lankytojams kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Filmavimas ir fotografavimas
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus. Lankytojas yra atsakingas už autorių teisių pažeidimus.
Lankymosi taisyklės
Muziejaus lankytojai įsigydami bilietą sutinka apsilankymo metu laikytis patvirtintų muziejaus lankymo taisyklių: spausti čia (nuoroda)
Mums rūpi Jūsų nuomonė: pasidalinkite savo nuomone apie apsilankymą muziejuje (nuoroda)
Visa ekspozicija yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams – į antrą ekspozicijos aukštą kelia liftas, yra pandusai.
Pritaikymas regos negalią turintiems asmenims
Dalis ekspozicijos aprašų pritaikyta taktilinei patirčiai, pateikiami aprašai Brailio raštu.
Socialinės istorijos tėvams, auginantiems ASS vaikus
Baisu išsiruošti į naują ir dar nepažintą erdvę? Socialinės istorijos padės iš anksto susipažinti su muziejumi ir tuo, kas laukia atvykus (parsisiųsti).
Audiogidas
Išsamesnei savarankiškai patirčiai lankytojai kviečiami pasinaudoti audiogidu.
Virtualūs žaidimai
Ekspozicijoje veikia pavieniams lankytojams, šeimoms ar organizuotoms vaikų grupėms pritaikytas virtualus žaidimas. Prieš apsilankymą arba jo metu išmaniuosiuose telefonuose įsidiekite edukacinę programėlę „Actionbound“ ir nuskenuokite žaidimo QR kodą.
Šeimoms
Mažiesiems lankytojams yra parengtas edukacinis lankstinukas „Lietuvos proistorė. Atrask. Pamatyk. Sužinok“, kuris žaidybine forma supažindins su gyvenimu prieš kelis tūkstančius metų.
galima pasiimti kasoje ir leistis į kelionę tūkstančius metų atgal.
Renginiai ir parodos
Ketvirtasis paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“
Renginys
Žiūrėti aprašyme
Senasis arsenalas
Kultūros vertybių (nelegalios) kelionės. Ar fizinė restitucija visada yra vienintelis teisingas sprendimas?
Renginys
2023 09 28
Senasis arsenalas
Edukacija
Aktualijos
Apie muziejų
Archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“ – tai 12 tūkstančių metų kelionė, prasidedanti nuo seniausio įvykio – kai nuslinkus ledynui Lietuvos teritorijoje pasirodo pirmieji žmonės, ir pasibaigianti geležies amžiuje, kai Lietuvoje susiformuoja baltų gentys, kurių pagrindu tuoj bus kuriama valstybė.
Ką čia rasite?
Prieš beveik 8 tūkstančius metų palaidotą žynį ir jį į anapusinį pasaulį palydėjusią moterį; Briedžių briedę – vienintelę tokią Lietuvoje 5 tūkstančių metų senumo apeiginę lazdą su briedės galva; akmens amžiaus gintaro dirbinių kolekciją; patį pirmąjį siužetinės dailės pavyzdį Lietuvos teritorijoje – ant puodo pavaizduotą rankas į dangų iškėlusį žmogų; baltų juvelyrikos šedevrus; karių ginklus ir XIII–XIV a. sidabro pilną Stakliškių lobį, kuris sveria 3 kilogramus.
Ką sužinosite?
Antro aukšto salė „Lietuva iki valstybės susidarymo“ apima daugiau kaip tūkstančio metų laikotarpį jau po Kristaus gimimo. Žmonių buities, gyvensenos raida nuo I iki XIII amžiaus išdėstyta atskiromis temomis: mainai ir prekyba, žemdirbystė, metalurgija, ginkluotė, raitelis ir žirgas, verpimas ir audimas, keramika. Lietuvių tautos etninė istorija pristatoma per atskirų baltų genčių: lietuvių, jotvingių-sūduvių, aukštaičių, sėlių, žiemgalių, žemaičių, skalvių, kuršių – archeologinius radinius ir laidosenos papročių kaitą.
Ekspozicija išsamiai pristatoma muziejaus išleistuose Lietuvos proistorės ekspozicijų vadovuose lietuvių ir anglų kalbomis.
Pastato istorija
Šiaurinėje Gedimino kalno papėdėje, ties Neries ir Vilnios upių santaka, įsikūręs vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių – Senasis arsenalas.
XIII–XVI amžiais dabartinio Senojo arsenalo komplekso teritorijoje būta medinių ir mūrinių gynybinių sienų ir bokštų. Archeologiniai tyrimai rodo, jog ties Senuoju arsenalu Neries pakrantėje buvo įsikūrusi amatininkų gyvenvietė.
Gynybinės sienos saugojo kalno papėdę nuo potvynių poveikio. Arsenalą (kitaip dar vadinama ginkline) šioje vietoje 1547 metais pradėjo statyti Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Tuo metu dauguma senųjų mūrinių sienų buvo nugriauta arba panaudota naujo pastato pamatams.
Iš pradžių buvo pastatytas rytinis arba pagrindinis ir didžiausias Senojo arsenalo korpusas, galu įsirėmęs į kalno šlaitą, kur kadaise būta mūrinio gynybinio bokšto.
Arsenalo statyba buvo susijusi su Vilniuje išplėtota pabūklų liejyklos, įsikūrusios čia pat, prie Vilnios, veikla. Ano meto Lietuvos kariuomenėje patrankininkai ir pabūklų liejikai buvo vienos svarbiausių pareigybių. Arsenalui prižiūrėti buvo paskirtas specialus pareigūnas – ceikvartas. Apie tuometinio Vilniaus pilies arsenalo dydį galime spręsti iš 1560 metų Venecijos pasiuntinio pranešimo, kad Žygimantas Augustas Vilniuje turįs 180 sunkiųjų patrankų ir daugybę mažesnių, kurių daugelis gražiai papuoštos. Kaip liudija 1565 metais sudarytas Vilniaus arsenalo inventorius, XVI amžiuje jame tebebuvo laikomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Vytauto Didžiojo laikais naudotos patrankos.
Ilgainiui Senojo arsenalo kompleksas plėtėsi, atsirado dar du korpusai – šiaurinis ir vakarinis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijai arsenalas tarnavo iki pat 1795 metų. Rusijai užėmus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Senasis arsenalas, kaip ir kiti Vilniaus pilių pastatai, atiteko artilerijos padaliniui.
Visą XIX šimtmetį šie pastatai buvo daug kartų perstatomi: pirmiausia pažemintas pagrindinis, rytinis, Senojo arsenalo korpusas, jis tapo sandėliu; tada šiauriniame įrengtos kareivinės, o vakariniame įsikūrė Vilniaus komendantai. Šiame pastate Rusijos imperijos laikais veikė Politinių bylų tardymo komisija ir kalėjimas.
Karinei paskirčiai Senojo arsenalo kompleksas tarnavo iki pat XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.
1960–1987 metais pastatas pritaikytas kultūrinei paskirčiai: vėlyvojo renesanso stiliumi pagal Pranciškaus Smuglevičiaus piešinius atkurtas rytinis korpusas perduotas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, o Lietuvos nacionaliniam muziejui – vakarinis ir šiaurinis korpusai. Pastarajame lankytojas ras gausiausią ir vertingiausią šalyje Lietuvos archeologijos ekspoziciją.
Virtualus muziejus
XX-ieji Marijos Gimbutienės skaitymai
Virtualus renginys
XIX Marijos Gimbutienės skaitymai
Virtualus renginys
Senojo arsenalo gidas gestų kalba
E. gidai
Kontaktai
Arsenalo g. 3, Vilnius
Tel. nr. +370 (5) 262 94 26
El. p.
Įėjimas į Senąjį arsenalą ir muziejaus renginių salę yra vidiniame kieme, priešais keltuvą į Gedimino kalną.
Artimiausia mokama automobilių stovėjimo aikštelė T. Kociuškos g. 1a.
Muziejų galima pasiekti ir viešuoju transportu – Karaliaus Mindaugo stotelė (2, 3, 4, 17 troleibusais, 6g, 10 autobusais), Arkikatedros stotelė (10, 11, 33 autobusais).