Jaunos tapytojos Monikos Radžiūnaitės paveikslų sintezė su Kazio Varnelio darbų ekspozicija – tai nauja žvilgsnio projekcija į istorinius, religinius ir kultūrinius siužetus. Autorė provokuoja žiūrovą kritiškai reflektuoti teksto ir vaizdo sąveiką, permąstyti mūsų tapatybei svarbius istorinius ženklus, analizuoti šiuolaikines dvasingumo formas.

Sužinokite daugiau: spausti čia.

Kazio Varnelio namai-muziejus

Parodoje pristatomi sakralinio meno pavyzdžiai, išvengę sunaikinimo ir radę laikiną prieglobstį A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje. Kūriniai, atkeliavę į Lietuvą, kaip ir nuo karo pasitraukę ukrainiečiai – margaspalviai, tarsi atsitiktinai susieti lemties, šiuo metu turintys savitą misiją – tapti dvasinio atokvėpio erdve ukrainiečiams, laikinai gyvenantiems Lietuvoje.

Sužinokite daugiau: spausti čia.

Vinco Kudirkos muziejus

Smeigtukai su kryžiaus formos galvute – būdingiausi kuršių genties moterų papuošalai. Palangos kapinyne rastas masyvus, tviskantis žalvario, sidabro ir mėlyno stiklo spalvomis smeigtukas atskleis istorijas apie pajūrio moterų aprangą, to meto socialinę visuomenės struktūrą, laidojimo tradicijas ir tolimus prekybos kelius.

Jono Šliūpo muziejus

Pasigendate renovuojamo Naujojo arsenalo ekspozicijos? Atveriama nauja Lietuvos istoriją pristatanti ekspozicija Pilininko name – jauniausiame LNM šeimos naryje. Ekspozicija rengta taip, kad taptų patrauklia erdve ir jaunajai mūsų kartai, ir miesto svečiams. Tikimės, kad Gedimino kalno papėdėje lankytojai atras naują puikią vietą laisvalaikiui leisti ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.

Pilininko namas

2017–2019 metais atliekant tyrimus Gedimino kalne buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai. Jų atminimui įprasminti pastatytas architekto Gintaro Čaikausko sukurtas paminklas. Parodoje bus eksponuojami kasinėjimų metu aptikti originalūs sukilėlių daiktai, o pasakojimas sujungs sukilimo laikus ir šių dienų atradimus, liudijant aktualią istorinę atmintį.

Gedimino pilies bokštas

Sudomino paroda „Spąstai su centriniu šildymu“? Paroda „Centrinis gastronomas“ – savotiškas jos tęsinys. Čia išvysite eksponatus iš Vilniaus centrinio gastronomo rekonstrukcijos (1995–1996), pristatysime galimas apsipirkimo gastronome schemas, taip pat kviesime sužaisti edukacinį žaidimą, skirtą sudėtingoms to meto maisto įsigijimo strategijoms perprasti.

Buvusi areštinė

Lozoraičiai – dinastija, iš kartos į kartą gyvenusi modernios valstybės idėja, savo pastangas visuomet sutelkusi į laisvos Lietuvos viziją, o okupacijos sąlygomis egzilyje tapusi savotiška nepriklausomos Lietuvos sala, aplink kurią sukosi politinis, diplomatinis ir visuomeninis tinklas. Parodoje pirmą kartą pristatoma unikali archyvinė medžiaga, atskleidžianti „Lozoraičių Lietuvos“ fenomeną per šeimos asmeninį, viešą diplomatinį ir visuomeninį gyvenimą.

Signatarų namai

Nuolatinėje Kazio Varnelio namų-muziejaus ekspozicijoje laikinai įsikurs kito garsaus išeivijos menininko Algimanto Kezio fotografijos. Nespalvotuose kadruose užfiksuotas XX a. 7–8 dešimtmečių Jungtinių Amerikos Valstijų portretas – šešėlių ir formų žaisme išsiskiriantys miestovaizdžiai, Čikagos dangoraižių ritmai, vibruojanti didmiesčių kasdienybė. Ryškūs šviesos ir tamsos kontrastai, griežta architektonika atliepia Kazio Varnelio kūrybą ir papildo pasakojimą apie Lietuvos išeivijos meną Čikagoje.

Kazio Varnelio namai-muziejus

Paulina Mongirdaitė – pirmoji moteris, fotografavusi Lietuvos Vakarų regiono miestelių gatves, architektūrą ir šventes, prieš šimtmetį ten gyvenusius žmones. Atrasti trys jos portretai papasakos kone detektyvinę istoriją, atskleisiančią fotografės asmenybę, platų jos kūrybos ir gyvenimo kontekstą.

Jono Šliūpo muziejus

Gimtinės sode įkurdinta ilgalaikė simbolinių avilių paroda sujungs istorinius pasakojimus apie bitininkystę. Susitikimai su bitininkais, medaus ir kitų bičių produktų pristatymai ir degustacijos, nauja edukacinė programa moksleiviams kreips dėmesį į nykstantį labai svarbų ekosistemai organizmą – bitę.

Jono Basanavičiaus gimtinė

Dalį Lietuvos jau apkeliavusioje archeologijos ir fotografijos parodoje apie priešistorinę estetiką pristatomi išskirtiniai, net keliolikos tūkstančių metų senumo objektai iš titnago, akmens, kaulo ir rago, medžio, keramikos ir gintaro. Joje atsiskleidžia akmens amžiaus žmogaus – tikrojo avangardisto – kūryba: jis kūrė tai, ko dar niekas niekada nebuvo daręs, ant savo kūrinių palikdamas įdomių žymių.

Senasis arsenalas

Nacionalinė dainų ir šokių švenčių tradicija – šimtą metų besitęsiantis visos Lietuvos kultūrinis ir visuomeninis reiškinys, įtrauktas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šimtmetį gyvuojančios Dainų šventės istorija bus pasakojama per plakatus, nes jie ypatingi tuo, kad tai ir meno kūrinys, atspindintis to meto dailės tendencijas, ir istorinis dokumentas, anuometinio gyvenimo liudininkas, taip pat paveiki informacijos ir vizualios komunikacijos priemonė.

Buvusi areštinė, Istorijų namų prieigos

Išskirtinė archeologo ir juvelyro Evaldo Babensko paroda apie XIII–XIV a. Lietuvoje nešiotus žiedus, kurie buvo būdingi beveik visai Rytų Europai. Daugiausia jų aptikta seniausiuose miestuose – Vilniuje ir Kernavėje. Šie žiedai išsiskiria savo stiliumi ir sudėtinga gamyba: kiekvienas žiedas unikalus, bet visus juos vienija konstrukcinė ypatybė – tuščiaviduriai žiedų korpusai suformuoti iš filigraninės pertvaros. Parodoje bus pristatytos tikslios šių prabangių žiedų kopijos.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Pirmą kartą Prancūzijoje, svarbiausiame optinio meno centre – Fondation Vasarely, bus pristatoma garsaus lietuvių išeivijos menininko Kazio Varnelio kūryba. K. Varnelio tapybos ir skulptūros darbai bus eksponuojami kartu su kitais žymių oparto ir minimalizmo atstovų kūriniais iš Pompidou centro, kitų užsienio kolekcijų. Parodos lankytojai susipažins su viena pirmųjų K. Varnelio geometrinių abstrakcijų ir ikoninėmis Čikagos periodo optinėmis kompozicijomis.

Fondation Vasarely, Provanso Eksas, Prancūzija

Dabarties regionų nykimo kontekste miesto bendruomenei ir svečiams norime priminti primirštą tarpukario istoriją ir jos indėlį į miesto tapatybę. Kauno modernizmo architektūrą paskelbus UNESCO paveldu, praplėsime žvilgsnį už Kauno ribų ir kviesime pasidomėti šio architektūrinio stiliaus paplitimu kitur. Pavyzdžiui, Vinco Grybo paminklu Vincui Kudirkai – vienu svarbiausių Kudirkos Naumiesčio tapatybę formavusių objektų.

Vinco Kudirkos muziejus

Formaliai Lietuvos prezidentas atostogų neturi, tad kaip jis ilsisi? Pasirodo, net pusę vasaros prezidentas Antanas Smetona praleisdavo Palangoje, kuri tarpukariu vadinta politinio elito vasaros sostine. Kokios formavosi prezidentinio poilsio tradicijos, kaip jos veikė bendrą poilsiavimo kultūrą ir kaip atostogauja valstybės vadovai šiandien? Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti pasitelkiant pasakojimą apie prezidento A. Smetonos vasarinę skrybėlę.

Jono Šliūpo muziejus

Parodos pasakojimas apie Kijevo Rusios įkūrimą ir istoriją bus konstruojamas remiantis autentiškais archeologiniais radiniais iš Ukrainos, Baltijos šalių, Vokietijos, Švedijos. Tai neeilinė galimybė išaiškinti istorines manipuliacijas ir atsakyti į klausimą: kas yra Kijevo Rusios valstybės paveldėtojai ir tęsėjai?

Istorijų namai

Aušros laikraščio vaidmuo formuojantis moderniai lietuvių tautai komunikaciniu atžvilgiu buvo net labai šiuolaikiškas. Tai buvo ir pažinčių platforma, kurioje aptiktas Jono Šliūpo ir jo žmonos Liudvikos Malinauskaitės-Eglės kūrybinis dialogas, liudijęs jų meilės istoriją. Šiandien virtualiai bendraujant vartojami trumpiniai mažai kuo skiriasi nuo vartotų „Aušros“ laikraščio skiltyje „Gromatnyczia“.

Jono Šliūpo muziejus

Išeivijos lietuvis Albinas Elskus – garsus vitražistas, keliautojas, pedagogas. Pirmąkart vienoje erdvėje bus eksponuojami įstabūs menininko lietuviškų motyvų projektai, iki šių dienų išlikę Amerikos bažnyčių, viešųjų įstaigų ir kituose interjeruose. Taip pat Lietuvos muziejų ir privačiose kolekcijose išsaugoti vitražai, piešiniai, tapybos darbai bei fotografijos.

Kazio Varnelio namai-muziejus

Šiuolaikinis Krymo totorių keramikas, etnografas, ornamentalistas Rustemas Skibinas pristatys vieną iš kovos meno elementų – kario skydą, kuris plačiąja prasme tarnauja ir valstybei apsaugoti. Parodoje bus eksponuojamos keraminės plokštės – skydai, puošti Krymo totorių ginklų ornamentais, gėlių motyvais – atgimimo, atsparumo neteisybei, gyvenimo išsaugojimo ir pratęsimo simboliu.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Paroda siekiama supažindinti Japonijos visuomenę su sovietų valdžios vykdytomis brutaliomis politinėmis represijomis prieš okupuotos Lietuvos gyventojus, atskleidžiant sunkias tremtinių darbo ir buities sąlygas, jų pastangas išlikti, išgyventi neprarandant žmogiškojo orumo ir tautinės tapatybės, vilties sugrįžti į tėvynę.

Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialinis muziejus, Tokijas, Japonija

Pirmą kartą rengiama tokia atvira Antano Sutkaus fotografijų paroda, kurioje, be garsiųjų ypač jautrių žmonių kasdienybės akimirkų, bus pristatoma niekada neeksponuota fotografijų kolekcija iš sovietinės nomenklatūros gyvenimo. Dalis fotografijų sovietmečiu, ko gero, nebūtų perėję oficialios cenzūros.

Istorijų namai

Didžiausio Europos fotografijos festivalio „Rencontres d’Arles“ laureato, Suvalkijos krašto fotografo Rimaldo Vikšraičio autorinių atspaudų parodoje lankytojai išvys ne tik paties autoriaus mėgtus, geriausiai žinomus groteskiškos kaimo realybės siužetus, bet ir jautrių estetiškos kasdienybės vaizdų. R. Vikšraičio kūryba, anot Skirmanto Valiulio, tuo pat metu traukia ir keistenybėmis, ir tikroviškumu.

Vinco Kudirkos muziejus

Tai etnografinės tekstilės paroda, kurią papildo Kazio Varnelio tapyba ir kompozitoriaus Mato Samulionio šiuolaikinės muzikos kūrinys. Ambisoninė garso instaliacija yra paremta audimo staklių ir optinių ornamentų ritmais. Projektas atskleidžia K. Varnelio kūrybos ištakas ir optinės iliuzijos fenomeno globalumą.

Fondation Vasarely, Provanso Eksas, Prancūzija

Ar galite įsivaizduoti Kūčių vakarienę be silkės? Šios žuvies istorija, turėjusi įtakos pasaulio geopolitikai ir ekonomikai, skaičiuoja tūkstančius metų. XIX amžiuje, silkėms pasitraukus iš Baltijos jūros, pagrindine jų importuotoja tapo Norvegija. Su šia šalimi Klaipėdos uostas tuo metu užmezgė ypatingus prekybinius ryšius. Paroda supažindins, kaip silkė keliavo iki mūsų.

Jono Šliūpo muziejus