Miesto gynyba ir Bazilisko legenda
Planuoti apsilankymą
Paskutiniai bilietai parduodami iki darbo pabaigos likus pusvalandžiui.
Bilietų kainos
- Suaugusiesiems – 6,00 €
- Lengvatinis bilietas* – 3,00 €
Šeimos bilietas
- 1 suaugusysis ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 9,00 €
- 2 suaugusieji ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 15,00 €
Papildomos paslaugos
- Apžvalginė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (1 val.) – 15,00 € (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus)
- Audiogidas – nemokamai
- Edukacinis užsiėmimas moksleiviams – 2,00 € arba 3,00 € (suaugusiesiems papildomai reikia įsigyti lankytojo bilietą)
- Proginės veiklos grupėms iki 7 žmonių – 50,00 €, iki 14 žmonių – 100,00 €
Kombinuoti bilietai
- Muziejai Vilniuje: apsilankymas visuose Vilniuje veikiančiuose LNM padaliniuose (galioja vieną mėnesį) – 30,00 €
Ekspozicijas nemokamai leidžiama lankyti:
ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; socialiai remtiniems vaikams; mokytojams, vadovaujantiems mokinių grupėms; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Naujojo arsenalo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose); Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentams; Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleiviams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių darbuotojams; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams; AB „Lietuvos paštas“ darbuotojams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentams; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams; Ukrainos piliečiams; organizuotoms migrantų grupėms; visiems lankytojams kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių edukacinius užsiėmimus nemokamai leidžiama lankyti:
vaikams iki 3 metų; vaikų globos namų auklėtiniams; socialiai remtiniems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); mokytojams, lydintiems mokinių grupes.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Ekskursijos vadovo paslaugos užsakomos iš anksto tel. nr. 8 5 261 21 49 arba el. p.
Muziejuje ekskursijas gali vesti tik muziejuje dirbantys arba muziejaus akredituoti gidai.
Visas užsakomas veiklas (edukacinius užsiėmimus, edukacines ekskursijas, progines veiklas šeimoms ir suaugusiems) rasite čia.
Edukacijas ir ekskursijas mokykloms rasite čia.
Filmavimas ir fotografavimas
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus. Lankytojas yra atsakingas už autorių teisių pažeidimus.
Lankymosi taisyklės
Muziejaus lankytojai įsigydami bilietą sutinka apsilankymo metu laikytis patvirtintų muziejaus lankymo taisyklių: spausti čia (nuoroda)
Mums rūpi Jūsų nuomonė: pasidalinkite savo nuomone apie apsilankymą muziejuje (nuoroda)
Pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims
Didžioji dalis muziejaus ekspozicijos ir sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems lankytojams. Prie pagrindinio įėjimo į muziejų įrengtas pandusas. Šalia muziejaus yra galimybė parkuoti automobilį. Jei turite klausimų dėl apsilankymo muziejuje ar dėl pasitikimo jo prieigose, prašytume susisiekti tel. +370 (5) 261 21 49.
Pritaikymas regos negalią turintiems asmenims
Dalis informacijos apie muziejaus ekspoziciją yra skirta neregiams ir silpnaregiams. Prie pagrindinių eksponatų informacija pateikiama brailio raštu, o kasoje klauskite specialaus gido reginčiųjų ir brailio raštu su reljefinėmis iliustracijomis. Muziejuje taip pat yra liečiamas Bastėjos maketas, atspaustas 3D spausdintuvu, liečiamos šarvų ir ginklų rekonstrukcijos. Palietus Bastėjos simbolį – bazilisko skulptūrą, galima išgirsti 4 skirtingus pasakojimus-legendas apie šią kadaise Vilniuje gyvenusią pabaisą.
Jei turite klausimų dėl apsilankymo muziejuje ar dėl pasitikimo jo prieigose, prašytume susisiekti tel. +370 (5) 261 21 49.
Pritaikymas klausos negalią turintiems asmenims
Lankytojams yra parengtas video gidas po ekspoziciją lietuvių gestų kalba. Juo pasinaudoti galite nuskaitę specialų QR kodą, kurį rasite prie kasos. Video gidą taip pat galite peržiūrėti LNM svetainėje .
Socialinės istorijos tėvams, auginantiems ASS vaikus
Baisu išsiruošti į naują ir dar nepažintą erdvę? Socialinės istorijos padės iš anksto susipažinti su muziejumi ir tuo, kas laukia atvykus (parsisiųsti).
Audiogidas
Išsamesnei savarankiškai ekspozicijos patirčiai lankytojai kviečiami pasinaudoti nemokamu audiogidu.
Mažiesiems lankytojams
Mažųjų Bastėjos lankytojų laukia piešimas akmens amžiaus metodais, koklių su riteriais spalvinimas, galimybė išsirinkti reikiamas medžiagas patrankų užtaisymui ir taip tapti mažuoju artileristu bei daugiau staigmenų.
Renginiai ir parodos
Nuo titnago iki parako: ginklai amžiams bėgant
Paroda
iki 2024 12 31
Vilniaus gynybinės sienos bastėja
Edukacija
Vilniaus bastėjos paslaptys (nuotolinė paslauga)
Vilniaus gynybinės sienos bastėja
Skirta: 1-4 klasė, 5-8 klasė
Apie muziejų
Vilniaus gynybinės sienos bastėjos muziejus pasakoja Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybos ir ginkluotės istoriją.
Ką čia rasite?
Artilerinius ginklus ir pramogai naudotas saliutines patrankėles, taip pat mažesnio kalibro ginklus: arkebuzą, rankinę bombardą, pistoletą, šautuvą; XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kario šarvų detales: šalmus, krūtinšarvius, pusšarvius. Vilniaus istorijos ir miesto gynybos detales atskleidžia tokie eksponatai kaip budelio kalavijas, Vilniaus gynybinės sienos vartų spynos, miesto plano raižiniai ir brėžiniai, Kazimiero Simonavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ (XVII a. vid.) ištraukos ir įdomybės.
Ką sužinosite?
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorija įvairi ir gausi istorinių įdomybių, kurios vienaip ar kitaip atsispindi ir bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje: sparnais pasidabinę kavaleristai husarai; pirmojo Europoje vadovėlio apie artileriją autorius Kazimieras Simonavičius, kurio mintys ir idėjos, siejamos net su daugiapakopėmis kosminėmis raketomis, pralenkė jo gyventą laikmetį; Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas ant karių krūtinšarvių…
Bastėja, kaip pastatas, skaičiuojantis net penktąjį savo šimtmetį, lankytojui pasakoja ir apie Vilniaus praeitį, atskleisdama daugybę netikėtų klausimų: nuo ko gynėsi XVI amžiaus vilniečiai statydami Vilniaus gynybinę sieną? Kiek vartų ji turėjo ir kokiomis spynomis jie buvo rakinami? Ar tikrai šalia bastėjos gyveno Vilniaus miesto budelis? Kur bastėjoje paslėpti prakeiktos mergelės lobiai? Ir ar tikrai prieš šimtmečius bastėjos kalno urvuose įsikūręs siaubūnas Baziliskas baimėje laikė visą Vilnių?
Pastato istorija
Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorija nuo seno buvo gerai įtvirtinta. XV amžiuje Vilnius ėmė augti, plėtėsi jo teritorija ir miestiečių apsaugai nebeužteko vien tik pilies. Grėsmę miestui ir visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kėlė besikurianti centralizuota Rusijos valstybė, nuolatiniai totorių puldinėjimai.
Miesto saugumui užtikrinti 1503 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patenkino Vilniaus gyventojų prašymą išmūryti miesto gynybinę sieną. Jos dalimi kiek vėliau, greičiausiai XVII amžiaus pradžioje, tapo ir gynybinis statinys – bastėja, susidedanti iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Frydrichas Getkantas.
Bastėja ir miesto gynybinė siena ypač nukentėjo XVII amžiaus viduryje, karų su Maskva metu. Praradusi savo strateginę reikšmę, bastėja buvo apleista, jos teritorija paversta miesto šiukšlynu, o buvę griovai ir mūrai užpilti.
Išsamūs šios vietos tyrimai prasidėjo tik 1965 metais. Per porą dešimtmečių bastėja buvo atkasta ir restauruota. Pradžioje joje įsikūrė ir kurį laiką veikė Ginklų muziejus, vėliau statinys rekonstruotas. Šiandien Vilniaus bastėja – unikalus ir vienintelis šalyje tokio tipo paveldo objektas, kuriame įsikūręs muziejus pasakoja apie Lietuvos gynybą ir iššūkių kupinus istorinius laikus.
Virtualus muziejus
Bastėjos gidas gestų kalba
E. gidai
Virtualus turas Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje
360° ekspozicija
Paroda „Nuo titnago iki parako: ginklai amžių bėgyje“
Virtualus renginys