Miesto gynyba ir Bazilisko legenda
Planuoti apsilankymą
Paskutiniai bilietai parduodami iki darbo pabaigos likus pusvalandžiui.
Darbo grafiką šventinėmis dienomis rasite: spausti čia (nuoroda)
Bilietų kainos
- Suaugusiesiems – 6,00 €
- Lengvatinis bilietas* – 3,00 €
Šeimos bilietas
- 1 suaugusysis ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 9,00 €
- 2 suaugusieji ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 15,00 €
Papildomos paslaugos
- Apžvalginė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (1 val.) – 15,00 Eur (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus)
- Išplėstinė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (1,5 val.) – 20,00 Eur (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus)
- Audiogidas – 1,00 €
- Edukacinis užsiėmimas moksleiviams – 2,00 € (suaugusiesiems papildomai reikia įsigyti lankytojo bilietą)
- Virtualios realybės akiniai – 2,00 €
- Proginės veiklos grupėms iki 10 žmonių – 50,00 €
Kombinuoti bilietai
- Muziejai Vilniuje: apsilankymas visuose Vilniuje veikiančiuose LNM padaliniuose (galioja) – 30,00 €
Ekspozicijas nemokamai leidžiama lankyti:
ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba kuriems nustatytas 25 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; socialiai remtiniems vaikams; mokytojams, vadovaujantiems mokinių grupėms; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis; Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių darbuotojams; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams; „Lietuvos paštas“ darbuotojams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentams; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams; Ukrainos piliečiams; visiems lankytojams kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Filmavimas ir fotografavimas
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus. Lankytojas yra atsakingas už autorių teisių pažeidimus.
Lankymosi taisyklės
Muziejaus lankytojai įsigydami bilietą sutinka apsilankymo metu laikytis patvirtintų muziejaus lankymo taisyklių: spausti čia (nuoroda)
Mums rūpi Jūsų nuomonė: pasidalinkite savo nuomone apie apsilankymą muziejuje (nuoroda)
Pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims
Didžioji dalis ekspozicijos, sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems lankytojams.
Socialinės istorijos tėvams, auginantiems ASS vaikus
Baisu išsiruošti į naują ir dar nepažintą erdvę? Socialinės istorijos padės iš anksto susipažinti su muziejumi ir tuo, kas laukia atvykus (parsisiųsti).
Išsamesnei savarankiškai patirčiai lankytojai skatinami pasinaudoti audiogidu.
Mažiesiems lankytojams
Mažųjų Bastėjos lankytojų laukia piešimas akmens amžiaus metodais, koklių su riteriais spalvinimas, galimybė išsirinkti reikiamas medžiagas patrankų užtaisymui ir taip tapti mažuoju artileristu bei daugiau staigmenų.
Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Ekskursijos vadovo paslaugos užsakomos iš anksto tel. nr. 8 5 261 21 49 arba el. p. basteja@lnm.lt
Muziejuje ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba institucijos, su kuria muziejus yra sudaręs sutartį, ekskursijų vadovai.
Ekskursijas pavieniams žmonėms rasite čia.
Edukacijas šeimoms rasite čia.
Muziejus lankytojams atidarytas. Prieš apsilankymą prašome susipažinti su informacija lankytojams dėl COVID-19: spausti čia (nuoroda)
Renginiai ir parodos
Archeologinių radinių paroda „Po šimts pypkių!“
Paroda
2022 11 17–2023 06 18
Vilniaus gynybinės sienos bastėja
Edukacija
Aktualijos
Apie muziejų
Vilniaus gynybinės sienos bastėjos muziejus pasakoja Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybos ir ginkluotės istoriją.
Ką čia rasite?
Artilerinius ginklus ir pramogai naudotas saliutines patrankėles, taip pat mažesnio kalibro ginklus: arkebuzą, rankinę bombardą, pistoletą, šautuvą; XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kario šarvų detales: šalmus, krūtinšarvius, pusšarvius. Vilniaus istorijos ir miesto gynybos detales atskleidžia tokie eksponatai kaip budelio kalavijas, Vilniaus gynybinės sienos vartų spynos, miesto plano raižiniai ir brėžiniai, Kazimiero Simonavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ (XVII a. vid.) ištraukos ir įdomybės.
Ką sužinosite?
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorija įvairi ir gausi istorinių įdomybių, kurios vienaip ar kitaip atsispindi ir bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje: sparnais pasidabinę kavaleristai husarai; pirmojo Europoje vadovėlio apie artileriją autorius Kazimieras Simonavičius, kurio mintys ir idėjos, siejamos net su daugiapakopėmis kosminėmis raketomis, pralenkė jo gyventą laikmetį; Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas ant karių krūtinšarvių…
Bastėja, kaip pastatas, skaičiuojantis net penktąjį savo šimtmetį, lankytojui pasakoja ir apie Vilniaus praeitį, atskleisdama daugybę netikėtų klausimų: nuo ko gynėsi XVI amžiaus vilniečiai statydami Vilniaus gynybinę sieną? Kiek vartų ji turėjo ir kokiomis spynomis jie buvo rakinami? Ar tikrai šalia bastėjos gyveno Vilniaus miesto budelis? Kur bastėjoje paslėpti prakeiktos mergelės lobiai? Ir ar tikrai prieš šimtmečius bastėjos kalno urvuose įsikūręs siaubūnas Baziliskas baimėje laikė visą Vilnių?
Pastato istorija
Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorija nuo seno buvo gerai įtvirtinta. XV amžiuje Vilnius ėmė augti, plėtėsi jo teritorija ir miestiečių apsaugai nebeužteko vien tik pilies. Grėsmę miestui ir visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kėlė besikurianti centralizuota Rusijos valstybė, nuolatiniai totorių puldinėjimai.
Miesto saugumui užtikrinti 1503 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patenkino Vilniaus gyventojų prašymą išmūryti miesto gynybinę sieną. Jos dalimi kiek vėliau, greičiausiai XVII amžiaus pradžioje, tapo ir gynybinis statinys – bastėja, susidedanti iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Frydrichas Getkantas.
Bastėja ir miesto gynybinė siena ypač nukentėjo XVII amžiaus viduryje, karų su Maskva metu. Praradusi savo strateginę reikšmę, bastėja buvo apleista, jos teritorija paversta miesto šiukšlynu, o buvę griovai ir mūrai užpilti.
Išsamūs šios vietos tyrimai prasidėjo tik 1965 metais. Per porą dešimtmečių bastėja buvo atkasta ir restauruota. Pradžioje joje įsikūrė ir kurį laiką veikė Ginklų muziejus, vėliau statinys rekonstruotas. Šiandien Vilniaus bastėja – unikalus ir vienintelis šalyje tokio tipo paveldo objektas, kuriame įsikūręs muziejus pasakoja apie Lietuvos gynybą ir iššūkių kupinus istorinius laikus.
Virtualus muziejus
Virtualus turas Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje
360° ekspozicija
Paroda „Nuo titnago iki parako: ginklai amžių bėgyje“
Virtualus renginys