Vasario 16-oji ir jos epocha
Planuoti apsilankymą
Antradienį–penktadienį 10–18 val., šeštadienį–sekmadienį 12–17 val.
Paskutiniai bilietai parduodami likus pusvalandžiui iki darbo pabaigos.
Bilietų kainos
- Suaugusiesiems – 5,00 €
- Lengvatinis bilietas* – 2,50 €
Šeimos bilietas
- 1 suaugusysis ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 8,00 €
- 1 suaugusysis ir 1–4 nepilnamečiai vaikai su galimybe lankytis edukaciniuose užsiėmimuose – 9,00 €
- 2 suaugusieji ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 12,00 €
- 2 suaugusieji ir 1–4 nepilnamečiai vaikai su galimybe lankytis edukaciniuose užsiėmimuose – 14,00 €
Papildomos paslaugos
- Ekskursija grupei (iki 20 žmonių) lietuvių arba užsienio kalba (1 val.) – 15,00 € (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus). Ekskursiją prašome užsakyti iš anksto tel. +370 2314437, el. paštu
- Išplėstinė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (iki 20 žmonių) – 20,00 € (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus). Ekskursiją prašome užsakyti iš anksto tel.: +370 2314437, el. paštu
- Ekskursija pavieniams lankytojams iš anksto paskelbtomis datomis – 2,00 € (papildomai reikia įsigyti lankytojo bilietą).
- Ekskursija lietuvių arba užsienio kalba moksleiviams – 3,00 €.
- Edukacinis užsiėmimas vaikams nuo 4 metų ir moksleiviams – 3,00 € (suaugusiems papildomai reikia įsigyti lankytojo bilietą)
- Virtualus edukacinis užsiėmimas moksleiviams – 2,00 €
Kombinuoti bilietai
- Muziejai Vilniuje: apsilankymas visuose Vilniuje veikiančiuose LNM padaliniuose (galioja vieną mėnesį) – 30,00 €
Ekspozicijas nemokamai leidžiama lankyti:
ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; socialiai remtiniems vaikams; mokytojams, vadovaujantiems mokinių grupėms; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Naujojo arsenalo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose); Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentams; Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleiviams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių darbuotojams; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams; AB „Lietuvos paštas“ darbuotojams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentams; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams; Ukrainos piliečiams; organizuotoms migrantų grupėms; visiems lankytojams kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių edukacinius užsiėmimus nemokamai leidžiama lankyti:
vaikams iki 3 metų; vaikų globos namų auklėtiniams; socialiai remtiniems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); mokytojams, lydintiems mokinių grupes.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Visas užsakomas veiklas (edukacinius užsiėmimus, edukacines ekskursijas, progines veiklas šeimoms ir suaugusiems) rasite čia.
Edukacijas ir ekskursijas mokykloms rasite čia.
Filmavimas ir fotografavimas
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus. Lankytojas yra atsakingas už autorių teisių pažeidimus.
Lankymosi taisyklės
Muziejaus lankytojai įsigydami bilietą sutinka apsilankymo metu laikytis patvirtintų muziejaus lankymo taisyklių: spausti čia (nuoroda)
Mums rūpi Jūsų nuomonė: pasidalinkite savo nuomone apie apsilankymą muziejuje (nuoroda)
Pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims
Pagrindinės Signatarų namų ekspozicinės patalpos, tokios kaip Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambarys, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Platesnę informaciją rasite čia: parsisiųsti PDF.
Pritaikymas regos negalią turintiems asmenims
Muziejus įsikūręs istoriniame pastate, kurio vidaus suplanavimui būdingi nedideli pereinami kambariai ir siauros laiptinės. Ekspozicija yra išsidėsčiusi per du aukštus, tarp kurių judama liftu ir laiptais. Muziejuje taktilinio žymėjimo ir taktilinių maketų nėra, bet vizito metu jus lydės edukatorius-gidas, kuris papasakos apie modernios Lietuvos valstybės gimimą ir apie muziejaus eksponatus. Jūs galėsite paliesti dalį ekspozicijoje esančių baldų, senovines ornamentuotas krosnis, kitas interjero detales ir tokiu būdu pajusti autentišką XX a. pradžios pastato dvasią.
Apie vizitą pranešus iš anksto, galime jus pasitikti šalia įėjimo į muziejų (Pilies g. 26; įėjimas į muziejų yra vidiniame kieme). Muziejaus fasadą puošia užrašas didelėmis „auksinėmis“ raidėmis „Signatarų namai“.
Savarankiškai atvykstančius kviečiame vadovautis šiomis nuorodomis:
-
Ateinant nuo Katedros aikštės iš Pilies gatvės kairės pusės, į muziejų patenkama pro 2 metrų pločio arką, vedančią į kiemą. Įėjimo šonuose – metalinės vartų grotos, muziejaus darbo metu jos yra atvertos.
-
Įėjimo nuo gatvės į kiemą kairėje yra viešbutis, dešinėje – kavinė su lauko staliukais. Pilies gatvėje, įėjimo šonuose, statomi metaliniai stovai su užrašais, būkite atidūs.
-
Norėdami patekti į muziejų, eikite gilyn į kiemą plytomis grįstu taku, kol maždaug už 13 m pasieksite lauko liftą. Juo kylama į muziejų. Dėmesio: jūs ateisite prie stiklinio lifto šono. Lifto durys bus už kampo, kairėje.
-
Priešais lifto duris paklotas guminis grindų kilimėlis. Lifto iškvietimo mygtukas yra dešinėje lifto durų pusėje, maždaug 1 m aukštyje. Lifto valdymo mygtukų ieškokite kairėje. Muziejaus kasa yra antrame aukšte. Šio aukšto mygtukas yra antras iš viršaus.
-
Liftas yra pereinamas, turi dvejas duris. Pro vienas į liftą įeisite, o pro kitas išeisite ir pateksite į muziejų. Antrame aukšte nuo lifto paeikite 2 metrus į priekį ir sukite į dešinę. Čia jus pasitiks muziejaus darbuotojas.
-
Jei turite klausimų prieš apsilankymą, kreipkitės Edukacijos skyriaus tel. +370 652 93552 arba el. paštu .
Socialinės istorijos apie vizitą muziejuje (tėvams, auginantiems vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą ir kt.)
Baisu išsiruošti į naują ir dar nepažintą vietą? Vizualinis pasakojimas padės iš anksto susipažinti su muziejumi ir tuo, kas laukia atvykus: parsisiųsti PDF.
Renginiai ir parodos
Paskutinė galimybė pamatyti parodą „Laisvės siekis kaip žaidimas-įvykis“: ekskursijos su parodos kūrėjais
Ekskursija
2024 03 11; 2024 03 16; 2024 03 23
Signatarų namai
Edukacija
Apžvalginė ekskursija „Vasario 16-osios idėja“
Signatarų namai
Skirta: Grupėms su gestų kalbos vertėjais, Turintiems judėjimo negalią
Vasario 16-oji: nuo idėjos iki valstybės
Signatarų namai
Skirta: 1-4 klasė, 5-8 klasė, 9-12 klasė, Turintiems judėjimo negalią, Grupėms su gestų kalbos vertėjais
Apie muziejų
Signatarų namuose klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX amžiaus antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.
Ką čia rasite?
Auksinę prezidento Antano Smetonos plunksną, padovanotą jam vardo dienos proga; prezidento Aleksandro Stulginskio „Zenith“ firmos laikrodį, tiksėjusį pasirašant Nepriklausomybės Aktą, einant prezidento pareigas ir Sibiro tremtyje; galėsite išgirsti pirmuoju garsus įrašančiu aparatu – fonografu – Jono Basanavičiaus įrašytas lietuvių liaudies dainas, taip pat pačių signatarų (!) pasakojimus apie 1918 m. Vasario 16-ąją; ilgamečio Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje Petro Klimo fraką, menantį jo diplomatinės tarnybos laikus ir oficialius priėmimus; puošnius Jurgio Šaulio Berlyne pirktus Liudviko XVI stiliaus baldus, buvusius Lietuvos pasiuntinybėje Šveicarijoje; originalią 1900 m. Jono Šliūpo įkurto Susivienijimo lietuvių Amerikoje vėliavą; Jono Basanavičiaus auginto apuoko iškamšą.
Ką sužinosite?
Ekspozicijoje natūraliai atsiskleidžia dvidešimties Vasario 16-osios Aktą pasirašiusių signatarų asmenybės, jų gyvenimo istorijos. Šis pasakojimas – tai ne tiek siekis supažindinti su mūsų prosenelių karta, kiek bandymas ją suprasti užduodant klausimus sau pačiam: ar mes juos pažįstame, ar jų puoselėtos idėjos ir vertybės mums yra savos, ką mums reiškia laisvė, valstybė?
Ekspozicijoje plačiai panaudotos ne tik multimedijos priemonės: videoprojekcijos, vaizdo ir garso įrašai, interaktyvūs informaciniai terminalai, papildytos realybės projekcijos, bet ir gausu autentiškų, originalių eksponatų, asmeninių signatarų daiktų. Didžioji jų dalis yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Vertingą memorialinį palikimą muziejui dovanojo ar ilgam laikui paskolino Vasario 16-osios Akto signatarų artimieji.
Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atgaivinti 1917–1918 metų atmosferą, kurią čia apsilankęs turėtų pajusti ir lankytojas.
Pastato istorija
Kaip ir kiti šalia esantys Pilies gatvės pastatai, šis, kaip spėjama, taip pat mena XV amžių, nors pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas tik XVII amžiaus viduryje, karališkojoje privilegijoje Vilniaus burmistrui.
Nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus vidurio pastato savininkai keitėsi vienas po kito. Šaltiniuose minima, kad jį valdė ir Bažnyčios atstovai, kol galiausiai pastatas atiteko pasauliečiams. Tuomet čia buvo įkurta auksakalio dirbtuvė, plataus asortimento parduotuvė ir veikė smuklė.
XIX amžiaus antroje pusėje namą įsigijo Karlas ir Juzefa Štraliai. Po rekonstrukcijos 1895 metais ši šeima čia įkūrė cukrainę, gyventojų vadintą „Baltuoju Štraliu“ ir garsėjusią Vilniuje savo pyragaičiais ir tortais iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Name esančius butus Štralių šeima nuomojo amatininkams, pirkliams, mokytojams. 1915 metų liepą butą trečiame aukšte jie išnuomojo Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Daugelis šios draugijos narių (tarp jų ir būsimieji Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis) netrukus įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo darbą. Taip 1918 metų vasario 16 dieną šiame name į istorinį posėdį susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1992 metais čia nutarta įkurti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namus, kurie po beveik dešimtmečio tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
Kontaktai
Įėjimas į muziejų iš Pilies gatvės, priešais Šv. Jonų bažnyčią. Artimiausia mokama automobilių stovėjimo aikštelė prie Šv. Jonų bažnyčios.
Muziejų galima pasiekti viešuoju transportu, artimiausios stotelės (10 minučių pėsčiomis) – Bernardinų sodo stotelė (33, 10, 11 autobusais), Mo muziejaus stotelė (1G, 88, 53, autobusais, 1, 2, 7, 20 troleibusais), Reformatų stotelė (21 autobusais, 1, 6, 7, 12, 20 troleibusais).