Vasario 16-oji ir jos epocha
Planuoti apsilankymą
Paskutiniai bilietai parduodami likus pusvalandžiui iki darbo pabaigos.
Darbo grafiką šventinėmis dienomis rasite: spausti čia (nuoroda)
Bilietų kainos
- Suaugusiesiems – 4,00 €
- Lengvatinis bilietas* – 2,00 €
Šeimos bilietas
- 1 suaugusysis ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 6,00 €
- 2 suaugusieji ir 1–4 nepilnamečiai vaikai – 10,00 €
Papildomos paslaugos
- Apžvalginė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (1 val.) – 15,00 Eur (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus)
- Išplėstinė ekskursija grupei lietuvių arba užsienio kalba (1,5 val.) – 20,00 Eur (papildomai reikia įsigyti lankytojų bilietus)
- Edukacinis užsiėmimas moksleiviams – 2,00 € (suaugusiesiems papildomai reikia įsigyti lankytojo bilietą)
Kombinuoti bilietai
- Muziejai Vilniuje: apsilankymas visuose Vilniuje veikiančiuose LNM padaliniuose (galioja) – 30,00 €
Ekspozicijas nemokamai leidžiama lankyti:
ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba kuriems nustatytas 25 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; socialiai remtiniems vaikams; mokytojams, vadovaujantiems mokinių grupėms; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis; Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių darbuotojams; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams; „Lietuvos paštas“ darbuotojams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentams; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams; Ukrainos piliečiams; visiems lankytojams kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Filmavimas ir fotografavimas
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus. Lankytojas yra atsakingas už autorių teisių pažeidimus.
Lankymosi taisyklės
Muziejaus lankytojai įsigydami bilietą sutinka apsilankymo metu laikytis patvirtintų muziejaus lankymo taisyklių: spausti čia (nuoroda)
Mums rūpi Jūsų nuomonė: pasidalinkite savo nuomone apie apsilankymą muziejuje (nuoroda)
Pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims
Pagrindinės Signatarų namų ekspozicinės patalpos, sanitariniai mazgai pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Atvykus prašom skambinti skambučiu.
Socialinės istorijos tėvams, auginantiems ASS vaikus
Baisu išsiruošti į naują ir dar nepažintą erdvę? Socialinės istorijos padės iš anksto susipažinti su muziejumi ir tuo, kas laukia atvykus (parsisiųsti).
Virtualūs žaidimai
Pavieniams lankytojams, šeimoms ar organizuotoms vaikų grupėms pritaikytas virtualus žaidimas. Prieš apsilankymą arba jo metu išmaniuosiuose telefonuose įsidiekite edukacinę programėlę „Actionbound“ ir nuskenuokite žaidimo QR kodą.
Pavieniai lankytojai, šeimos ar organizuotos vaikų grupės kviečiami pratęsti pažintį su atkurtos valstybės herojais Vilniaus mieste ir aplankyti kitas istorines vietas susijusias su nepriklausomybės atkūrimu. Muziejaus lange rasite žaidimo „Susipratusio lietuvio pėdsakais“ QR kodą, kurį nuskenuokite išmaniuosiuose telefonuose įsidiegę edukacinę programėlę „Actionbound“.
Šeimoms
Mažųjų muziejaus lankytojų laukia nemokama edukacinė knygelė „Bubo ir Dogo nuotykiai Signatarų namuose“, kuri pakvies leistis į pažintį su atkurtos valstybės herojais ir patyrinėti muziejaus eksponatus kartu su J. Basanavičiaus augintiniais. Šeimos taip pat gali pasinaudoti muziejaus edukatorių parengtais užduočių lapais.
Muziejuje ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba institucijos, su kuria muziejus yra sudaręs sutartį, ekskursijų vadovai.
Muziejus lankytojams atidarytas. Prieš apsilankymą prašome susipažinti su informacija lankytojams dėl COVID-19: spausti čia (nuoroda)
Renginiai ir parodos
Poezijos ir muzikos performansas „Pro atvirus langus“
Renginys
Įvairios datos (žr. aprašyme)
Signatarų namai
Miglės Anušauskaitės komiksų paroda „Signatarės pirmame plane“
Paroda
2023 02 17-2023 12 31
Signatarų namai
Edukacija
Kas yra Vasario 16-oji? (nuotolinė paslauga)
Signatarų namai
Skirta: 1-4 klasė, 5-8 klasė, Priešmokyklinėms klasėms
Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvos nepriklausomybė (nuotolinė paslauga)
Signatarų namai
Skirta: 9-12 klasė
Aktualijos
Apie muziejų
Signatarų namuose klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX amžiaus antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.
Ką čia rasite?
Auksinę prezidento Antano Smetonos plunksną, padovanotą jam vardo dienos proga; prezidento Aleksandro Stulginskio „Zenith“ firmos laikrodį, tiksėjusį pasirašant Nepriklausomybės Aktą, einant prezidento pareigas ir Sibiro tremtyje; galėsite išgirsti pirmuoju garsus įrašančiu aparatu – fonografu – Jono Basanavičiaus įrašytas lietuvių liaudies dainas, taip pat pačių signatarų (!) pasakojimus apie 1918 m. Vasario 16-ąją; ilgamečio Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje Petro Klimo fraką, menantį jo diplomatinės tarnybos laikus ir oficialius priėmimus; puošnius Jurgio Šaulio Berlyne pirktus Liudviko XVI stiliaus baldus, buvusius Lietuvos pasiuntinybėje Šveicarijoje; originalią 1900 m. Jono Šliūpo įkurto Susivienijimo lietuvių Amerikoje vėliavą; Jono Basanavičiaus auginto apuoko iškamšą.
Ką sužinosite?
Ekspozicijoje natūraliai atsiskleidžia dvidešimties Vasario 16-osios Aktą pasirašiusių signatarų asmenybės, jų gyvenimo istorijos. Šis pasakojimas – tai ne tiek siekis supažindinti su mūsų prosenelių karta, kiek bandymas ją suprasti užduodant klausimus sau pačiam: ar mes juos pažįstame, ar jų puoselėtos idėjos ir vertybės mums yra savos, ką mums reiškia laisvė, valstybė?
Ekspozicijoje plačiai panaudotos ne tik multimedijos priemonės: videoprojekcijos, vaizdo ir garso įrašai, interaktyvūs informaciniai terminalai, papildytos realybės projekcijos, bet ir gausu autentiškų, originalių eksponatų, asmeninių signatarų daiktų. Didžioji jų dalis yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Vertingą memorialinį palikimą muziejui dovanojo ar ilgam laikui paskolino Vasario 16-osios Akto signatarų artimieji.
Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atgaivinti 1917–1918 metų atmosferą, kurią čia apsilankęs turėtų pajusti ir lankytojas.
Pastato istorija
Kaip ir kiti šalia esantys Pilies gatvės pastatai, šis, kaip spėjama, taip pat mena XV amžių, nors pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas tik XVII amžiaus viduryje, karališkojoje privilegijoje Vilniaus burmistrui.
Nuo XVII amžiaus iki XIX amžiaus vidurio pastato savininkai keitėsi vienas po kito. Šaltiniuose minima, kad jį valdė ir Bažnyčios atstovai, kol galiausiai pastatas atiteko pasauliečiams. Tuomet čia buvo įkurta auksakalio dirbtuvė, plataus asortimento parduotuvė ir veikė smuklė.
XIX amžiaus antroje pusėje namą įsigijo Karlas ir Juzefa Štraliai. Po rekonstrukcijos 1895 metais ši šeima čia įkūrė cukrainę, gyventojų vadintą „Baltuoju Štraliu“ ir garsėjusią Vilniuje savo pyragaičiais ir tortais iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Name esančius butus Štralių šeima nuomojo amatininkams, pirkliams, mokytojams. 1915 metų liepą butą trečiame aukšte jie išnuomojo Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Daugelis šios draugijos narių (tarp jų ir būsimieji Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis) netrukus įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo darbą. Taip 1918 metų vasario 16 dieną šiame name į istorinį posėdį susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1992 metais čia nutarta įkurti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namus, kurie po beveik dešimtmečio tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
Kontaktai
Įėjimas į muziejų iš Pilies gatvės, priešais Šv. Jonų bažnyčią. Artimiausia mokama automobilių stovėjimo aikštelė prie Šv. Jonų bažnyčios.
Muziejų galima pasiekti viešuoju transportu, artimiausios stotelės (10 minučių pėsčiomis) – Bernardinų sodo stotelė (33, 10, 11 autobusais), Mo muziejaus stotelė (1G, 88, 53, autobusais, 1, 2, 7, 20 troleibusais), Reformatų stotelė (21 autobusais, 1, 6, 7, 12, 20 troleibusais).