Muziejaus istorijos: „Daugiabalsė Vasario 16-osios kasdienybė“

Ne paslaptis, jog muziejuose slypi gausybė įvairiausių istorijų – stebinančių, priverčiančių suklusti, supažindinančių, pamokančių, o kartais… tiesiog smagių. „Muziejaus istorijos“ – tai bendras Lietuvos nacionalinio muziejaus ir LRT Klasika projektas, radijo laida, kurioje klausytojas kviečiamas išgirsti muziejaus istorijas – pasufleruotas jame vykstančių parodų arba padiktuotas įdomiausių muziejaus eksponatų.

Laidų įrašų klausykite LRT audiotekoje ir kitose tinklalaidžių platformose: Spotify, Spreaker, Podcastaddict ir Podchaser.

Ciklas „Daugiabalsė Vasario 16-osios kasdienybė“

Šįkart radijo klausytojų dėmesio centre atsidurs ne politinės realijos, leidusios Lietuvai išsivaduoti iš Rusijos imperijos gniaužtų, o Pirmojo pasaulinio karo metų kasdienybė ir istorijos užkulisiai.

Vedėja Stefanija Jokštytė.

Pirmojo pasaulinio karo metais rašytų dienoraščių autoriai pasakoja apie vieną iš dramatiškiausių XX a. laikotarpių. Skirtinga autorių socialinė aplinka ir patirtis lemia šių mažai žinomų istorinių šaltinių įvairovę.

Dienoraščių puslapiuose atsiveria kitokia Vasario 16-osios Lietuva – ne politinės peripetijos, o kasdieniai žmonių iššūkiai: kaip išlikti mūšio lauke? kaip apsaugoti savo turtą? kaip apeiti gausybę draudimų ir reikalavimų? kaip sužavėti mylimąją/-į? kaip bendrauti su vokiečių kariais ir pareigūnais? kur gauti maisto ir kada pagaliau baigsis karas?

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresniąja muziejininke, hum. mokslų daktare Vilma Bukaite.

Lietuvos nacionalinis muziejus turi daug Pirmojo pasaulinio karo metus liudijančių eksponatų: karybos ir buities daiktų, dokumentų, knygų, atvirukų, nuotraukų, Vokietijos okupuoto krašto pinigų ir pašto ženklų. Drastiškų istorijos lūžių laikas į Lietuvą atnešė daug naujovių, pavyzdžiui, pirmuosius pasus su lietuviškais įrašais Lietuvos žmonėms 1915 m. pab.–1916 m. išdavė vokiečiai. Jie kruopščiai įamžino užimtą kraštą fotografijose ir fotoatvirukuose. Pasivaikščiokime po Signatarų namų ekspoziciją ir išgirskime, ką eksponatai mena ir pasakoja mums apie Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje laikus.

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiuoju fondų saugotoju, hum. mokslų daktaru Žygintu Būčiu.

Vasario 16-osios Akto signatarų likimai po šios ypatingos dienos klostėsi skirtingai: vieni kopė akademinės karjeros laiptais, kiti prisidėjo prie Lietuvos pramonės plėtojimo, dalyvavo politiniame gyvenime, užėmė svarbias pareigas. Kai kuriuos signatarus ištiko asmeninės tragedijos. Laidoje sužinosite apie signatarų pomėgius ir netikėtus karjeros posūkius. Lemtingas 1940–1944 m. okupacijų laikotarpis Lietuvos valstybės kūrėjus privertė arba likti okupuotoje Lietuvoje ir patirti represijas, arba pasitraukti už „geležinės uždangos“, kas buvo ne mažiau skausmingas pasirinkimas.

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresniuoju muziejininku, hum. mokslų daktaru Valdu Seleniu.

Jau trisdešimt metų grąžiname į Lietuvos istoriją Vasario 16-osios Akto signatarus, bet dar per mažai žinome apie jų artimiausius žmones. Kviečiame susipažinti su Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusiųjų politikų žmonomis, tarp kurių: vokiečių operos primadona, prancūzų populiarių romanų autorė, žinoma baltarusių poetė, publicistė, fotografė, net kelios dvarų savininkės, visuomeninių draugijų dalyvės, pedagogės, mecenatės.

Ar jos pačios galėjo tapti signatarėmis? Ką po savęs paliko ateities kartoms? Kodėl apie kai kurias iš jų vis dar žinome itin mažai? Norėdami patraukliai papasakoti net aštuoniolika skirtingų istorijų, Signatarų namai pristato mobiliąją pogramėlę „Signoros“. Joje – retos, kartais dar nematytos šių moterų nuotraukos, svarbūs gyvenimo faktai, didžiausi pasiekimai.

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų muziejininke Sandra Germanavičiūte.