Slaptavardžiai, slaptažodžiai ir slapyvardžiai skamba kaip burtažodis ar greitakalbė, tačiau tai – vienas nuo kito neatsiejami partizaninio karo dėmenys. Pagrindiniai bunkeriai ir ryšių punktai turėjo slaptavardžius, juose susitikę ryšininkai vienas kitam prisistatydavo sakydami slaptažodžius (parolius), o partizanai ir ryšininkai vienas kitą vadindavo slapyvardžiais. Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono Kardo rinktinės vadas Jurgis Ožeraitis-Mažeika įsakyme partizanams rašė: „Be slaptumo nėra galima jokia pogrindinė veikla ir užsibrėžto tikslo pasiekimas. Paslaptis, priesaika – svarbiausias pogrindžio pagrindas.“

Kviečiame kartu atverti duris į paslaptingą partizaninio karo pasaulį ir atskleisti, kas slepiasi po šifru „Laisvė“. Būtent Vyriausioji partizanų vadovybė, kurios priešakyje stovėjo prt. gen. Jonas Žemaitis-Vytautas, nuo 1948 m. rudens buvo šifruojama raide L arba žodžiu Laisvė. 2024-ieji – jubiliejiniai J. Žemaičio metai (1909–1954), tad prisimindami jo asmenybę, prasmingai kalbėsime apie laisvės kovų istoriją. Kartu su partizanų istorijos tyrėja dr. Aiste Petrauskiene parengtos edukacijos metu pažvelgsime į partizaninį karą kiek kitokiu nei įprasta žvilgsniu, pasinersime į laisvės kovotojų „virtuvę“.

Šio edukacinio užsiėmimo metu kviesime:
● laikantis partizanų nustatytos tvarkos susigalvoti slapyvardį ir sukurti apdovanojimą partizaniška technika (rekomenduojama 1–4 klasių moksleiviams);
● pažvelgti į slaptą partizanų gyvenimą po žeme ir makete sukurti savo bunkerio „interjerą“ (rekomenduojama 5–8 klasių moksleiviams);
● imtis slaptų dokumentų šifravimo, kad bendražygiai jus suprastų, o priešui patekę dokumentai liktų neįminta mįsle (rekomenduojama 9–12 klasių moksleiviams).

DĖMESIO! Į šią edukaciją kviečiame registruotis ir suaugusiųjų grupes. Užsiėmimo metu susipažinsite su archyviniais partizanų dokumentais, praktiškai išbandysite vieną iš partizanų naudotų šifrų ir kartu turėsite progą aplankyti Signatarų namų ekspoziciją.

Informacija turintiems judėjimo negalią
Muziejaus ekspozicija įrengta antrame ir trečiame aukštuose. Į juos galima pakilti liftu (plotis 90 cm), kurį rasite Signatarų namų kiemelyje. Dalis Signatarų namų ekspozicijos nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims (su vežimėliu galima patekti į 10 iš 16 muziejaus salių), bet pagrindinės ir svarbiausios erdvės, tokios kaip Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambarys, yra pasiekiamos visiems. Ekskursijoje dalyvaujant žmonėms su judėjimo negalia, ji vyksta tam pritaikytose salėse. Muziejus įsikūręs istoriniame pastate, kurio vidaus suplanavimui būdinga nedideli pereinami kambariai. Įėjimų plotis – 110 cm. Maksimalus slenksčio aukštis – 5 cm. Sanitarinis mazgas yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms (įėjimo į WC plotis – 84 cm). Jį rasite antrame aukšte, šalia lifto.

Edukacinį užsiėmimą užsisakyti galite el. paštu: [email protected] arba tel. +370 669 44148.