Pasaulio lietuvio gyvenimas ir darbai
DĖMESIO! Muziejus uždarytas renovacijai, veiklos vyksta kitose vietose (nuoroda)
Planuoti apsilankymą (muziejus uždarytas)
DĖMESIO! Muziejus uždarytas renovacijai: daugiau informacijos
DĖMESIO! Muziejus uždarytas renovacijai: daugiau informacijos
*Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniams ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams; pensininkams (iki 80 m.); Lietuvos meno galerininkų asociacijos nariams; POLA kortelės turėtojams; nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijų dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams, kariams savanoriams; mokytojams. Lengvata taikoma lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą.
Ekspozicijas nemokamai leidžiama lankyti:
ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; socialiai remtiniems vaikams; mokytojams, vadovaujantiems mokinių grupėms; Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; Kultūros paveldo departamento ir jo teritorinių padalinių darbuotojams; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams; „Lietuvos paštas“ darbuotojams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentams; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams; Ukrainos piliečiams; visiems lankytojams kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims
Ekspozicija nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams.
Filmavimas ir fotografavimas
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus. Lankytojas yra atsakingas už autorių teisių pažeidimus.
Lankymosi taisyklės
Muziejaus lankytojai įsigydami bilietą sutinka apsilankymo metu laikytis patvirtintų muziejaus lankymo taisyklių: spausti čia (nuoroda)
Mums rūpi Jūsų nuomonė: pasidalinkite savo nuomone apie apsilankymą muziejuje (nuoroda)
Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų kalbomis. Ekskursijos vadovo paslaugos užsakomos iš anksto tel. nr. +370 460 5 45 59 arba el. p.
Muziejuje ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba institucijos, su kuria muziejus yra sudaręs sutartį, ekskursijų vadovai.
Ekskursijas pavieniams žmonėms rasite čia.
Edukacijas šeimoms rasite čia.
Muziejus lankytojams atidarytas. Prieš apsilankymą prašome susipažinti su informacija lankytojams dėl COVID-19: spausti čia (nuoroda)
Renginiai ir parodos
Edukacija
Dideli mažųjų žaidimai
Jono Šliūpo muziejus
Skirta: 1-4 klasė, Priešmokyklinėms klasėms, Turintiems judėjimo negalią, Turintiems regos negalią
Tautinio atgimimo veikėjas dr. Jonas Šliūpas
Jono Šliūpo muziejus
Skirta: 5-8 klasė, 9-12 klasė, Turintiems judėjimo negalią
Kumštis prieš pirštą: sambūrio anatomija
Jono Šliūpo muziejus
Skirta: 5-8 klasė, 9-12 klasė, Turintiems judėjimo negalią
Apie muziejų
Apsilankymas Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje – tai žvilgsnis į tarpukario inteligento namus, kartu tai ir pažintis su pačiu Jonu Šliūpu (1861–1944), prieštaringa ir bekompromise asmenybe.
Ką čia išvysite?
Tarpukario laikotarpį menantį interjerą darbo kabinete ir svetainėje, atkurtus remiantis J. Šliūpo sūnaus Vytauto pasakojimu ir istoriniais šaltiniais; nuotraukas, liudijančias įvairius J. Šliūpo gyvenimo etapus; J. Šliūpo išleistas knygas; tarpukario Palangos atvirukus ir laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ kopijas.
Ką sužinosite?
Muziejaus ekspozicijoje pristatomas intensyvus, įvykių kupinas politinis, visuomeninis ir privatus J. Šliūpo gyvenimas. Išskirtinis dėmesys čia skiriamas paskutiniam jo gyvenimo etapui, praleistam Palangoje, anuomet vadintoje „svieto pabaiga“. J. Šliūpas tapo pirmuoju Palangos burmistru, miestą pavertė populiariu kurortu, o vietos žmonėms sukūrė jaukią aplinką gyventi, prisidėjo atstatant Palangą po didžiąją miesto dalį sunaikinusio gaisro.
Ekspozicijoje taip pat pasakojamos dviejų moterų – Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Grasildos Grauslytės-Šliūpienės, lydėjusių J. Šliūpą skirtingais gyvenimo tarpsniais, istorijos. Jų veikla ar poelgiai tais laikais buvo tokie pat drąsūs ir prieštaringi, kaip ir Jono Šliūpo.
Pastato istorija
Muziejaus pastatas – tai tipiškos architektūros vieno aukšto medinė vila su mansarda. Jos architektūriniai elementai – iš kurių ryškiausias namą juosiantis kiaurapjūviu ornamentuotas karnizas ir įstiklinta veranda – būdingi kurortuose statytiems namams.
XIX amžiaus pabaigoje šis medinis pastatas buvo grafų Tiškevičių vila, kurią jie nuomojo dvariškiams, o šie – vasarotojams. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate įsikūrė vokiečių topografinė kontora, fiksavusi po audrų besikeičiančias paplūdimio krantines. Palangą įjungus į nepriklausomos Lietuvos valstybės teritoriją, daugelis vilų ir pensionų pakeitė savininkus.
1930 metų vasarą į Palangą atsikrausto lietuvybės skleidėjas Jonas Šliūpas. Čia jis įsigyja namą, stovintį priešais istorinę vilą, kuri netrukus taps jo gyvenamąja ir darbo vieta. J. Šliūpo pastangomis Palangai suteikiamas kurortinio miesto statusas, o pats J. Šliūpas 1933 metais išrenkamas pirmuoju miesto burmistru. Taip vila tampa burmistro rezidencija, kurioje iškilus valstybės veikėjas gyvena iki pat 1944-ųjų.
1989 metais viloje įsikuria dr. Jono Šliūpo memorialinis muziejus, jis iš karto tampa Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu, o 2020-aisiais pervadinamas Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi.
Ant pastato pritvirtinta Jonui Šliūpui skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė skulptorius Petras Gintalas.
Pakeliui į muziejų lankytojus pasitinka Jono Šliūpo paminklas. Biustas pastatytas šalia buvusio J. Šliūpo namo (Vytauto g. 23a). Paminklo autoriai – skulptoriai Aloyzas Toleikis ir Donatas Lukoševičius, architektė – Jolanta Galdikienė.