Šioje parodoje eksponuojami juvelyro Evaldo Babensko identiškai atkurti XIII–XIV a. archeologiniai radiniai – žiedai. Tikslios rekonstrukcijos mums leidžia pamatyti, kaip iš tiesų atrodė papuošalai, kuriuos nešiojo ankstyvųjų viduramžių Lietuvos gyventojai. Tam, kad būtų pagaminta tiksli žiedo kopija, juvelyras turi atlikti įvairius cheminius radinio tyrimus, identifikuoti prieš beveik tūkstantį metų gyvenusio meistro naudotas technologijas, atsekti gamybos proceso eigą, tiksliai parinkti metalo lydinius ir iš fragmentiškai išlikusių detalių atkurti žiedo puošybą, spalvas. XIII–XIV a. visoje Rytų Europoje nešioti žiedai buvo gana panašūs, tačiau Lietuvoje rasta keletas itin specifinės konstrukcijos žiedų, kurie išsiskiria savo stiliumi, gamybos būdu, technologijų sudėtingumu. Šiuos žiedus vienija konstrukcinė ypatybė – žiedų korpusai tuščiaviduriai, suformuoti iš filigraninės (lot. filum – gija, granum – grūdelis) plonos vielos pertvaros. Jiems gaminti naudota itin plona sidabrinė vielutė ir skardelė.

Evaldas Babenskas šiais žiedais domėjosi kelis dešimtmečius. Kai gana nedidelėje teritorijoje, daugiausia Kernavėje ir Vilniuje, Bokšto gatvėje, buvo aptikta nemažai tokių žiedų, imtasi formuoti jų paplitimo ir chronologijos senosios Lietuvos žemėse istoriją. Visgi daug metų naujų analogiškų papuošalų niekam nepavyko rasti. Pastaraisiais metais juvelyrui subrandinus idėją pristatyti šių žiedų rekonstrukcijų parodą, netikėtai buvo rasta dar keletas žiedų. Taip pat pasiekė naujienos ir iš užsienio rinkinių – paaiškėjo, kad keli tokio tipo žiedai aptikti už tūkstančių kilometrų nuo mūsų krašto, o tai rodo ypatingus tarpregioninius ryšius XIII–XIV amžiuje.

Šiandien archeologai mūsų krašte suskaičiuoja 19 tokių žiedų. Vis dėlto parodos autoriai turi stiprią nuojautą, kad šių radinių sąrašas ateityje tik pildysis, ir galimybių juos tirti atsiras daugiau. Tuo tarpu šioje parodoje turime galimybę liudyti vieną iš šių žiedų tyrimų istorijos etapų – po archeologinių tyrimų ėjusį rekonstrukcijų kūrimo etapą.

Paroda „FILUM GRANUM“ atidaroma 2024 m. birželio 5 d. 18 val.  Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20, Vilnius) ir veiks iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

Parodos kūrybinė grupė

Parodos kuratorius Evaldas Babenskas
Koordinatoriai Valdas Steponaitis ir Gabrielė Rimkutė
Grafikos dizainerės Gabrielė Černiavskaja ir Jurga Karosaitė
Architektė Gabrielė Černiavskaja
Redaktorė Nijolė Deveikienė
Komunikacijos koordinatorė Akvilė Matulionytė

Eksponatus tyrė ir restauravo:

Marytė Glemžienė, Renata Prielgauskienė, Regina Ulozaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus)
dr. Jurga Bagdzevičienė, dr. Laima Grabauskaitė, Vytautė Lukšėnienė (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)
Vasarė Ratkevičienė, Gražina Vadišienė (Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija)
Jurga Kalėjienė, Rima Niunkienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Parodoje eksponuojami originalūs archeologiniai radiniai iš Włodzimierzo Hołubowicziaus, Gedimino Gendrėno, Adolfo Jankausko, Gintauto Karnatkos, Gintauto Vėliaus, Nerijaus Brazdeikio, Ryčio Jonaičio ir Irmos Kaplūnaitės tyrimų.

Parodos rėmėja Lietuvos kultūros taryba

Partneriai:

Žemaičių muziejus „Alka“
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras

Fot. Augustinas Bėkšta, LNM