Tarptautinis festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Signatarų namai jau ketvirtus metus kviečia į nemokamų renginių ciklą „Pro atvirus langus“. Keturis vasaros vakarus – birželio 4, 11, 18 ir liepos 2 d. – pro Signatarų namų langą skambės poezijos ir muzikos dermė. Skirtingų kartų šiuolaikinių lietuvių poetų gyvai skaitomus eilėraščius papildys įvairios muzikos profesionalų atliekamos kompozicijos, garso menininkų improvizacijos.

Kaip teigia Signatarų namų direktorė dr. Dalia Strimaitytė, šiuolaikinė poezija padeda ne tik išgirsti poetus, muzikus, bet ir pačius Signatarų namus. Pasak jos, skaitymai sieja skirtingas kartas, kūryba susilieja su miesto gyvenimu, jo ritmu, verčia stabtelėti.

Šiemet renginių ciklo programą sudarė poetas Linas Daugėla. Anot jo, šie skaitymai – gaivus ir vasariškas poezijos ir muzikos patyrimas, kai ją išgirsta ne tik į renginį atėję klausytojai, kurių vis gausėja, bet ir praeiviai, kulniuojantys Pilies gatve. Jie gali išgirsti kad ir vieną eilėraštį, nuskambantį su muzikos akordais, kad ir vieną eilutę, kuri jų vakarą pripildys poezijos.

Jau ateinantį ketvirtadienį, birželio 4 d. 18 val, savo eilėraščius skaitys poetai Aivaras Veiknys, Verdenė Monika Valkiūnaitė, Paulius Norvila, gros bosistas Pijus Oras.

Aivaras Veiknys (g. 1983) – poetas, žurnalistas, poezijos knygų – „R aktai“ (2007), „Paukštuko liudijimai“ (2014), „Laumių vaikas“ (2017), „Mamuto medžioklė“ (2021) – autorius, įvairių literatūros festivalių dalyvis: 2015 m. su „Poezijos pavasario“ delegacija aplankė lietuvių bendruomenes Šveicarijoje, tais pačiais metais dalyvavo tarptautiniame projekte „Versoplis“, lankėsi festivalyje Ledberyje (Jungtinė Karalystė) ir Gdanske (Lenkija). 2014 m. už knygą „Paukštuko liudijimai“ pelnė Jaunojo jotvingio premiją. Vienas iš festivalio „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ sumanytojų ir organizatorių.

Verdenė Monika Valkiūnaitė – (g. 1994) iš Kretingos kilusi jaunosios kartos poetė, dailininkė. VDA baigė scenografiją. Kūryba publikuota žurnaluose „Literatūra ir menas“, „Metai“, kituose leidiniuose, 2022 m. jos dailės darbai atrinkti ir publikuoti „Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje, 2023 m. rinkinyje publikuoti jos eilėraščiai. Save apibūdina taip: „O šiaip. O šiaip kiekvienais metais nuo sausio vidurio pradedu laukti pavasario. Daugiau dėl tamsos ir mažiau dėl žiemos, ieškau veiklų, kurios man įdomios (neseniai pradėjau mokytis laipioti uolomis), bandau gyventi (kartais sekasi, kartais būna labai sunku), mėgstu miegoti ir sapnuoti, dar labai patinka eteriniai aliejai, smilkalai, žmonės elfai ir žmonės hobitai, žmonės, paliekantys man erdvės.“

Paulius Norvila (g. 1985) – poetas, vertėjas, baigęs ekonomikos magistrantūrą Vilniaus universitete. Kūryba publikuota įvairioje kultūrinėje spaudoje („Metai“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“ ir kt.), almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ ir kt.). Poezijos rinkinių „Septyni metų laikai“ (2006), „Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo“ (2012), „Buitinė“ (2014), „Nebe“ (2022) autorius. 2025 m. pelnė „Poezijos pavasario“ premiją už geriausią poezijos knygą vaikams „Išprotėję eilėraščiai“.

Pijus Oras – bosinės ir elektrinės gitaros muzikas, dalyvavęs daugelyje festivalių, koncertų, ne kartą grojęs skambant poezijai knygų pristatymuose ir kituose literatūriniuose renginiuose.

Birželio 11 d. 18 val. savo eilėraščius skaitys poetai Gytis Norvilas, Uršulė Toleikytė, Mantas Balakauskas, gros altistas Jokūbas Velžys.

Gytis Norvilas (g. 1976) – poetas, vertėjas. Vilniaus universitete studijavo istorijos teoriją ir kultūros istoriją. 2011–2014 m. kultūros leidinio „Literatūra ir menas“ atsakingasis sekretorius, 2014–2022 m. – vyriausiasis redaktorius. Poezijos knygų „Akmen-skeltės“ (2002), „Skėrių pusryčiai: eilėraščiai“ (2006), „Išlydžių zonos“ (2012), „Grimzdimas“ (2017), „Akla valtis“ (2021) autorius. Eilėraščiai versti į anglų, bulgarų, latvių, lenkų, vokiečių, ukrainiečių, kroatų, baltarusių, makedonų, kartvelų, armėnų, ispanų ir kitas kalbas. 2017 m. už knygą „Grimzdimas“ pelnė Jotvingių premiją.

Uršulė Toleikytė (g. 1992) – poetė, gimusi Švėkšnoje. Įgijo klinikinės psichologijos išsilavinimą Vilniaus universitete, šiuo metu studijuoja sociologijos doktorantūroje. Jos eilėraščiai publikuoti rinkinyje „Literatūrinės slinktys“ (2021), taip pat leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, festivalio „Poezijos pavasaris“ almanache, kituose leidiniuose. Apie debiutinę poezijos knygą „Šuo vaiduoklis“ (2024) poetė Sara Poisson teigia: „[s]ekti paskui Uršulės Toleikytės „Šunį vaiduoklį“ – patirti kalbėjimo ir tylos akistatą, gauti smūgiuojantį bučinį tiesiai į lūpas. Tai – susitikimas su nežmogiška ar viršžmogiška poetine būtimi: išgyvenant būties nesaugumą, skausmą, kosminį bendrabūvio konfliktą. Kas seks paskui šį šunį vaiduoklį, tas patirs šešėlinę realybės pusę, išgyvendamas ne tik jos tamsą, bet ir grožį – iliuzijos, praeinamybės, mirtį pralenkiančios minties. Galbūt sutiks čia ir savo alter ego – ieškanti ,,kažko lengvesnio nei mūsų kūnai“.

Mantas Balakauskas (g. 1989) – poetas, eseistas, literatūros kritikas. Lietuvos edukologijos universitete baigė istorijos mokslus. Kultūrinėje spaudoje ir portale lrt.lt skelbia eseistiką ir publicistiką, knygų recenzijas. Eilėraščiai versti į anglų, italų, slovėnų, graikų ir kt. kalbas. Debiutinė knyga „Roma“ (2016) buvo įvertinta Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija, pateko į geriausių poezijos knygų penketuką Metų knygos rinkimuose. Antrasis eilėraščių rinkinys „Apmaudas“ (2020) Metų knygos rinkimuose išrinktas Metų poezijos knyga. Neseniai pasirodė trečioji autoriaus knyga – „Ferrum“ (2026).

Jokūbas Velžys (g. 2006) – muzikas, baigęs Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, šiuo metu studijuoja altą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvauja įvairiuose renginiuose ir konkursuose.

Birželio 18 d. 18 val. poeziją skaitys Alina Borzenkaitė, Marija Mažulė, Aistis Žekevičius, muziką kurs Tadas Greičiūnas.

Alina Borzenkaitė (g. 1996) – poetė, paveldosaugininkė, Vilniaus universitete baigė istorijos bakalaurą ir paveldosaugos magistrą, šiuo metu studijuoja doktorantūroje, tęsia LDK malūnų istorijos tyrimus. 2021 m. laimėjo konkursą „Literatūrinės slinktys“, 2022 m. tapo festivalio „Poezijos pavasaris“ jaunųjų skaitymų laureate, 2023 m. festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ pelnė Antano A. Jonyno prizą. A. Borzenkaitė eilėraščiuose savitai jungia priešybes (miestą ir kaimą, šviesą ir tamsą, sena ir nauja), turi gerą humoro jausmą. Debiutinio eilėraščių rinkinio „Undinės žvejoja“ (2025) anotacijoje poetė Giedrė Kazlauskaitė teigia: „Alinos Borzenkaitės poezijos publikacijos buvo gaivus oro gūsis po išpažintinės poezijos cunamio: ženklino jauną mąstymą, moralinių vertinimų atsisakymą. Ypač žavėjo „naujas senas“ rimavimas. Knygoje metaforų konstrukcijos liudija sudėtingą vaizduotę, bandymą nusikelti laiku į praeitį. Naratyvumas šliejamas su absurdo estetika.“

Marija Mažulė (g. 1985) – poetė, prozininkė. Baigė slavų filologijos studijas Vilniaus universitete, studijuoja Literatūros antropologijos ir kultūros magistrą. Šiuo metu „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ veiklų ir projektų vadovė. Apie poezijos knygą „Fosilijos yra nėriniai“ (2023) poetas Donatas Petrošius teigia: „Gali pasirodyti, kad šioje knygoje susitinka dvi Marijos. Pirmoji turi planą kuo tiksliau užrašyti savo giminės istoriją. Antroji – pagrįsti savo kilmę iš poezijos. Užsigalvojus – kuri yra stipresnė, galiausiai susivoki, kad niekas su niekuo čia nesivaržo, o autorė yra viena ir vientisa. Vis viena tikiuosi, kad skaitysiantieji bent kartą pasimes, sutriks. O paskui – nuskaidrės.“

Aistis Žekevičius (g. 1990) Aistis Žekevičius – poetas, vertėjas, filosofas. Baigė kultūros istorijos ir antropologijos bakalaurą (VU), socialinės ir politinės kritikos magistro studijas (VDU), filosofijos doktorantūrą (LKTI) (2024), apgynė disertaciją „Biopolitika ir rasė: sąveikos, kritika, įveika“. Dviejų eilėraščių knygų autorius – „Maratonas“ (2019) ir „Atlaidžiai šypsosi bedugnė“ (2023). Apie pastarąją poetas teigia: „Dažnas žino, kad jei ilgai žiūri į bedugnę – anksčiau ar vėliau ir ji pradeda žiūrėti į tave. Bet retas nepaliauja žvelgti į ją, iki beformėje tuštumoje ima formuotis apčiuopiami, pernelyg atpažįstami kontūrai. Kol užmarštimi grįstose bedugnės gelmėse sutviska atlaidi monochrominė šypsena. Niūri, bet atjaučianti. Makabriška, tačiau supratinga. Nebyli, bet sykiu besišaukianti žiebtuvėlio ar kokio kito šviesos šaltinio.“

Tadas Greičiūnas (g. 1984) – garso menininkas, kūręs muziką skaitant Aušrai Kaziliūnaitei, Uršulei Toleikytei, Alinai Borzenkaitei, Linui Daugėlai, kitiems poetams. Apie muziką jis teigia: „Man patinka kitaip žvelgti į visuomenės normas. Kodėl galima groti tik gitara? O kas neleidžia groti skaičiavimo mašinėle arba traukinio bėgiais? Arba kodėl reikia groti pačiam, jei tą daryti gali traukinys? Man patinka groti kartu su lietumi. Jis man sako, o aš jam atsakau. Tam naudoju gitaros efektus. Kaip tai apibrėžti? Gal audiovizualika? Aš suvokiu garsą nevienpusiškai: jis man drauge ir vaizdas, ir bendravimo forma.“

Liepos 2 d. 18 val. poeziją skaitys Kristina Tamulevičiūtė, Birutė Grašytė-Black, Gvidas Latakas, muziką kurs „Ledum hortus“.

Birutė Grašytė-Black (g. 1992) – poetė, kilusi iš Grašių kaimo. Lietuvos edukologijos universitete baigė lietuvių filologijos bakalaurą, vėliau Vilniaus universitete – literatūros antropologijos ir kultūros magistrą. Tekstus kultūrinėje spaudoje skelbia nuo 2010 m. 2022 m. laimėjo Pirmosios knygos konkursą ir debiutavo eilėraščių rinkiniu „Sumokėjau alyvmedžio lapais“. Apie knygą ji teigia: „Mano eilėraščių simboliai atkeliauja iš vaikystės pasaulio, pilno šviesos ir tamsos, dalykų, kurių negaliu paaiškinti. Tas pasaulis prigesintas, pritildytas, bet nuolat sapnuojasi, aidi, šnibžda, nesitraukia, maišosi su dabartimi. Iki šiandien bandau išsiaiškinti, už ką kadais sumokėjau alyvmedžio lapais.“

Kristina Tamulevičiūtė (g. 1989) – poetė, prozininkė, vertėja. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos ir slovėnų kalbos studijas, vėliau Sarajevo ir Bolonijos universitetuose studijavo žmogaus teisių magistrantūroje. Šiuo metu – ji viena svarbiausių vertėjų iš kroatų, slovėnų, bosnių kalbų, pristatanti lietuvių skaitytojams šiuolaikinę Balkanų kūrybą. Debiutinė poezijos knyga „Gyvybė“ (2023) Metų knygos rinkimuose tapo nominante poezijos kategorijoje, neseniai pasirodė antroji poezijos knyga – „Namai“ (2025).

Gvidas Latakas (g. 1972) – poetas, dailininkas. Gimė Telšiuose, šiuo metu gyvena Kaune. Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje įgijo juvelyro specialybę, 2003 m. baigė tapybos bakalauro, 2006 m. – tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete. Nuo 1997 m. aktyviai dalyvauja meno parodose. Poezijos rinkinių „Kol išsiris varniukai“ (2008), „Nekalendoriniai šventieji“ (2012), „Lokenos“ (2015), „Salos“ (2022), „Gavendos“ (2025) autorius. Už eilėraščių rinkinį „Salos“ pelnė Jotvingių premiją. Apie naujausią eilėraščių rinkinį „Gavendos“ literatūrologė Gintarė Bernotienė rašo: „iš užlaikių į dabartį priklydęs kalbėjimas, savaip įvietinta šnekta, sodrieji posakiai girdimai vienija šį itin vientisą rinkinį – su pasakų-pamokymų aistra, su, kaip pats rašo, parmušančia gysla humoro ir paradokso pajauta. Jo buvimas pateisina svetimų tekstų perrašymus kaip stiliaus pratybas – užrašytieji atsitikimai sugulę be siūlių. Istorijų godaus autoriaus vaizduotė tarsi gyvuosiuose paveiksluose perkomponuoja siužetus, margybe prietarų, manierų, papročių, kalbų ir tarsenų, povyzų apdalina veikiančiuosius (kūningus dar ar jau vėles, slogučius, angelus ir velnius). Rinkinys polifoniškas, jame girdėti balsai pasakorių, valančiškų siuvėjų, dvasias iš medžio skeliančių drožėjų, šventų paveikslų tapytojų, rašytojų ir knygių, kunigų“.

„Ledum hortus“ (Gailių sodas) – multiinstrumentalistų ansamblis, įkvėptas svaiginančio pelkėtų miškų gailio kvapo, kuriantis atmosferinę, erdvinę muziką, balansuojančią tarp elektronikos, akademinio garso ir laisvos improvizacijos. Renginyje muziką kurs grupės nariai Petras Stankevičius, Saulė Štuopinytė, Salvijus Lansbergas.

Renginius iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.