Remiantis Higienos instituto paskelbtais duomenimis*, vaikai sudaro net 90 proc. visų Lietuvoje nustatytų autizmo atvejų. Daugiausia autizmo spektrą turinčių asmenų gyvena Vilniuje – sostinėje daugelis šeimų, kurioms rasti kultūrinę veiklą, atviroje vaikams be išankstinių nuostatų, vis dar sudėtinga užduotis. Atsižvelgiant į šį poreikį, Lietuvos nacionalinis muziejus nuolat plečia įtraukių ir skirtingoms auditorijoms pritaikytų veiklų pasiūlą. Viena iš tokių iniciatyvų – keramikos edukacijų ciklas „Viskas pagal planą“.

Nuo kovo 17 d. tęsiamos šio ciklo veiklos, skirtos autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir juos lydintiems asmenims. Projektą įgyvendina Vilniaus puodžių cechas ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

Tik saugioje ir supratingoje aplinkoje „lipdomas“ pasitikėjimas

Justina Petkevičienė, auginanti autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų atvirai pasakoja apie iššūkius, su kuriais susiduria šeimos, auginančius neurodivergentiškus vaikus. Anot jos, visuomenės požiūris per pastaruosius metus keičiasi, tačiau anksčiau, ieškant būrelių ar kitų veiklų, neretai tekdavo patirti atstūmimą – sužinoję apie vaiko diagnozę, kai kurie tėvai nenorėdavo, kad jų vaikai dalyvautų kartu, nors realių problemų nekildavo.

Pasak mamos, baimės dažnai kyla iš nežinojimo – jos patirtis rodo, kad agresyvių autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra labai nedaug, o jų jautrumas dažniau nukreiptas į save, ne į aplinkinius.

„Žinia apie Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančius keramikos užsiėmimus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, tapo tikra atgaiva sielai. Vaikai jau dabar klausia, kada vėl eisime į muziejų – čia labai daug kas jiems pritaikyta. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai įprastai negauna tiek dėmesio, pagyrų, o čia gauna daug, ir tai jiems yra labai didelė paskata“, – sako ji.

Anot mamos, muziejaus veiklos padeda vaikams palaipsniui įveikti didelį jautrumą ir baimes. Pavyzdžiui, pirmojo susitikimo metu Justinos sūnus bijojo molio tekstūros, tačiau kantriai pratindamasis prie naujos patirties, šiandien itin noriai dirba su moliu.

„Pozityvūs pokyčiai matomi ir už muziejaus ribų – vaikas toliau kuria, lanko dailės mokyklą, o mes džiaugiamės atradę bendruomenę, kurioje palaikymo sulaukia ne tik vaikai, bet ir patys tėvai. Pokalbiai su kitomis šeimomis tampa savotiška terapija ir stiprybės šaltiniu. Be to, dalyvavimas veiklose kartu su vaikais stiprina tarpusavio ryšį ir dar labiau suartina vaikus bei tėvus“, – teigia J. Petkevičienė.

Kūryba tampa tiltu į bendruomenę

Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenių projektų koordinatorė Agnė Putelytė pabrėžia, kad muziejus nuosekliai siekia atsiverti visoms bendruomenėms ir jau ne vienerius metus įgyvendina įtraukias iniciatyvas, tarp jų – keramikos užsiėmimus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą.

Pasak jos, šios veiklos kuria ne tik kūrybinio džiaugsmo patirtį, bet ir stiprina priklausymo jausmą – tiek vaikams, tiek jų tėvams. Vis dėlto tiesioginis bendravimas su šeimomis atskleidžia ir sudėtingesnę realybę: vaikai, turintys iššūkių, dar ne visada ir ne visur yra laukiami.

„Galiu pasidžiaugti, kad muziejus nuosekliai ir atsakingai atsiveria visiems lankytojams. Svarbiausia čia tęstinumas, leidžiantis pamažu burtis bendruomenei. Tai nėra vienkartinė iniciatyva ar proginis dėmesys – siekiame kryptingo ir ilgalaikio įsipareigojimo kurti saugią, atvirą erdvę. Akivaizdu, kiek daug šie užsiėmimai suteikia – ne tik kūrybinio džiaugsmo, bet ir labai svarbų bendrystės jausmą, patvirtinimą, kad esi bendruomenės dalis, kad tavo vaikas šioje erdvėje priimamas besąlygiškai.

Vis dėlto bendravimas su tėvais leidžia pamatyti situaciją be pagražinimų – vaikai, turintys iššūkių, dar ne visur ir ne visada yra laukiami. Sakoma, kad visuomenės brandą rodo jos empatija. Esame jau nemažai paaugę, daug daroma dėl prieinamumo, tačiau norėtųsi dar didesnės brandos“, – pažymi A. Putelytė.

Šiemet nemokami „Viskas pagal planą“ užsiėmimai vyks muziejaus padalinyje „Istorijų namai“ (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) antradieniais nuo kovo 17 iki gegužės 12 dienos. A. Putelytės teigimu, per devynis susitikimus dalyviai ne tik susipažins su muziejaus erdvėmis, bet ir nuosekliai gilinsis į keramikos lipdymo procesą, išbandydami kūrybą saugioje, struktūruotoje ir jiems pritaikytoje aplinkoje.

Vaikų rankomis kuriamas miestas

Projekto užsiėmimus veda Vilniaus puodžių cecho keramikė Elena Aleksejeva kartu su edukatore ir pažintinių knygų autore Rūta Norkūne. E. Aleksejeva teigia, kad molis – universali kūrybinė medžiaga, tinkanti visiems vaikams: darbas su šia medžiaga lavina smulkiąją motoriką, o ji tiesiogiai susijusi su smegenų veikla ir vaikų raida.

„Nuo pat mažens lipdydami, dirbdami pirštais vaikai stiprina motorinius įgūdžius, kurie svarbūs jų pažintiniam vystymuisi. Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams molis tampa ne tik ugdymo, bet ir saviraiškos priemone. Dalis vaikų sunkiai kalba ar visai nekalba, savo nuotaikas ir emocijas dažniau išreiškia elgesiu. Tokiu atveju molis padeda komunikuoti per kūrybą ir veikia kaip nusiraminimo priemonė. Neatsitiktinai pasaulyje plačiai taikoma molio terapija“, – pažymi keramikė.

Anot jos, jau trečius metus projekte bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi matyti, kad vaikai nebijo šios medžiagos, nors iš pradžių ne visada supranta, koks bus galutinis rezultatas.

„Todėl labai svarbu aiškiai paaiškinti užduotį, parodyti procesą ir dirbti kartu. Autizmo spektras labai įvairus – vieni vaikai ramesni, kiti aktyvesni, tačiau molis padeda juos sutelkti ir sujungti. Ypač įdomu stebėti, kaip jie dirba kolektyviai: stebi vieni kitus, mokosi, o šalia esantys tėvai tampa kūrybos proceso dalimi“, – pasakoja E. Aleksejeva.

Keramikė priduria, molis – sudėtinga, daugiasluoksnė medžiaga, todėl vaikams svarbu suprasti, ką ir kodėl jie kuria: nors jie dirba kartu, galutinį rezultatą pamato tik po degimo, kai darbai sugrįžta į jų rankas.

„Savo dirbinio atpažinimo akimirka vaikams suteikia išties daug džiaugsmo. Vis dėl to projektas nėra lengvas: autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai mūsų visuomenėje vis dar susiduria su atskirtimi – ne kiekviena vaikų veikla ar būrelis yra pasirengęs juos priimti. Tai reikalauja individualaus dėmesio, jautrumo ir kantrybės. Kartais vaikai ateina nusiminę ar supykę, kartais nenori liesti molio. Tokiais atvejais patariame neliesti, siūlome dekoruoti specialiais dažais ar tiesiog pabūti nusiraminimo erdvėje. Nuotaikos gali greitai keistis, todėl kūrybinio proceso metu svarbu gebėti lanksčiai reaguoti“, – pasakoja E. Aleksejeva.

Keramikė pažymi, jog pagrindinis projekto tikslas – sukurti kolektyvinį kūrinį: praėjusiais metais pradėtas kurti trimatis Vilniaus maketas, kuriame atsirado Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai.

„Vaikai buvo pakviesti į maketo pristatymo atidarymą, galėjo pamatyti, kaip jų darbai susijungė į bendrą visumą – tai tapo tikra švente. Šiemet planuojama maketą papildyti naujais objektais, tarp jų – Kazio Varnelio namais-muziejumi ir Vilniaus gynybinės sienos bastėja. Be to, svarbu, kad projekte dalyvauja ir tėvai: vaikai dažniausiai kuria kartu su vienu iš jų, ir pastebime, kad suaugusiesiems šis kūrybos laikas tampa savotišku poilsiu. Tai galimybė sustoti, būti kartu ir dalintis bendru kūrybiniu patyrimu“, – sako E. Aleksejeva.

Registruotis į „Viskas pagal planą“ projektą galima paspaudus ant nuorodos: spausti čia.

Organizatoriai kviečia dvejojančius ar turinčius klausimų iš anksto susitikti ir susipažinti su erdve – informacija teikiama telefonu +370 682 30056 arba el. paštu [email protected].

*2024 m. Higienos instituto (HI) Sveikatos informacijos centro specialistai parengė „Visuomenės sveikatos netolygumų“ numerį – „Vaikų ligotumo įvairiapusiais raidos sutrikimais apžvalgą (2017–2023 m.)“. Remiantis šia ataskaita, duomenis pernai paskelbė Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“.