Muziejų naktį, gegužės 23 d., Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas kviečia į patirtį, kurioje svarbiausiu vedliu taps ne žvilgsnis, o kvapas. Paroda „Liturginiai Lietuvos tikėjimų kvapai“, atidaroma ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“. Ji lankytojus supažindins su skirtingų religinių tradicijų aromatais – nuo sakraliose apeigose naudotų dervų iki senųjų maldaknygių kvapo. Tai viena retesnių muziejinių patirčių Lietuvoje, kurioje istorija atsiskleidžia per uoslę – pojūtį, glaudžiai susijusį su atmintimi, emocijomis ir vidiniais išgyvenimais.

Tikėjimų istorija – ne akimis, o pojūčiais

Paroda Pilininko name kviečia pažvelgti į Lietuvos religinį paveldą kitu kampu – skirtingų tikėjimų liturginiai aromatai čia tampa kultūros liudytojais, pasakojančiais apie apeigas, kasdienybę, bendruomenes ir dvasinį pasaulėvaizdį.

Lankytojai galės susipažinti su kvapais, lydėjusiais religines praktikas skirtingais laikotarpiais – nuo senųjų tradicijų iki šiandienos ritualų. Kai kurie jų bus atpažįstami ir pažįstami, kiti – netikėti ar primiršti.

Pilininko namo direktorės Dainos Šėmienės teigimu, idėja sukurti būtent olfaktorinę parodą gimė ieškant būdo, kaip Muziejų naktį lankytojus pakviesti ne tik pažinti, bet ir patirti.

„Norėjosi muziejaus ekspozicijos „Suprasti Lietuvą“ Tikėjimų salę pristatyti taip, kad lankytojas ją ne tik pamatytų, bet ir pajustų. Kvapas – itin paveikus, tačiau muziejuose dar retai išnaudojamas pasakojimo būdas“, – sako ji.

Kvapai kaip nematerialus kultūros paveldas

Kvapų kultūros edukatorė Toma Vyšniauskienė pasakoja, kad rengiant šią parodą buvo remiamasi ne vien istoriniais ir rašytiniais šaltiniais. Svarbia tyrimo dalimi tapo pokalbiai su religinių bendruomenių atstovais, šventikais, istorikais ir tyrėjais.

Pasak jos, kvapai kultūroje veikia subtiliai, tačiau turi stiprų poveikį – jie ne tik atspindi geografiją, istoriją ar gyvenimo būdą, bet ir formuoja kolektyvinę atmintį.

„Uoslė tiesiogiai susijusi su limbine smegenų sistema, atsakinga už emocijas ir prisiminimus. Todėl kvapai dažnai išsaugo tai, ko nebegali perteikti nei vaizdas, nei tekstas“, – teigia T. Vyšniauskienė.

Būtent dėl šios priežasties liturginiai aromatai laikomi ir nematerialaus kultūros paveldo dalimi – jie kuria atpažįstamą sakralinę atmosferą, lydi svarbiausias bendruomenės apeigas ir perduoda tradicijas per pojūčius.

Senųjų knygų kvapas ir netikėti atradimai

Vienu įsimintiniausių kūrybinio proceso etapų T. Vyšniauskienė vadina darbą Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose, tyrinėjant XVI–XVIII amžiaus liturginių knygų kvapus.

„Buvo labai įdomu stebėti, kaip kvapas keičiasi priklausomai nuo knygos įrišimo, naudojimo ar laikymo sąlygų. Taip pat nustebino atradimai apie kvapų naudojimą karaizme ir judaizme – jie pakeitė mano ankstesnį įsivaizdavimą apie liturgijoje naudojamus kvapus šiose tradicijose“, – pasakoja ji.

Paklausta, koks aromatas geriausiai apibūdintų Lietuvos tikėjimų įvairovę, kvapų edukatorė mini dervamedžių sakų ekstraktą – šiltą, balzaminį, lengvai dūmišką kvapą, primenantį smilkstančias sakralias dervas, aukuro medieną ir senų maldaknygių puslapius.

Muziejų naktį – ir degustacinė paskaita

Muziejų nakties metu lankytojų lauks ne tik paroda, bet ir speciali degustacinė paskaita, vyksianti gegužės 23 d. nuo 21 iki 22 valandos. Jos metu bus galima giliau susipažinti su skirtingų tikėjimų kvapų tradicijomis, jų skirtumais bei netikėtais panašumais.

Paroda „Liturginiai Lietuvos tikėjimų kvapai“ Pilininko name veiks Muziejų nakties metu nuo 18 iki 24 valandos. Lankymas nemokamas, registracija nereikalinga. Paskutiniai lankytojai įleidžiami 23.30 val.