Balandžio 11 d. 18 val. visi, kas domisi naujausiais archeologijos atradimais bei įdomybėmis, kviečiami į Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos archeologijos draugijos organizuojamą archeologijos vakarą iš Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo. Renginys vyks Senojo arsenalo renginių salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Šį kartą bus pasakojama apie žmonijos pažintį su metaline geležimi ir bandymus atkurti jau pamirštą archajišką geležies gavybos būdą.

Žmonija su metaline geležimi susipažino prieš beveik 5000 metų, tačiau dar ilgokai užtruko, kol išmoko geležį išgauti iš rūdos. Dabartinę Lietuvos teritoriją tos žinios pasiekė ir buvo pritaikytos gerokai vėliau, maždaug erų sandūroje. Prabėgus dar beveik 2000 metų, įvaldžius sudėtingas juodosios metalurgijos technologijas, geležies gavybos archajiškais būdais patirtis vėl pasimetė.

Vakaro metu dr. Andra Simniškytė (Lietuvos istorijos institutas) pristatys pranešimą „Paversk balų rūdą auksu“: balų rūdos paieška ir geležies gavybos eksperimentai. Paskaitoje po glaustos įžangos apie geležies kelią žmonijos istorijoje bus apžvelgti rūdviečių paieškų ir atliktų eksperimentų rezultatai, svarstomos sėkmių ir nesėkmių priežastys, keliamas klausimas, ką tai duoda archeologijai.

Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro inicijuotu ir jau kelinti metai kartojamu edukaciniu projektu „Balų rūdą paversti auksu“ siekiama priminti su geležies metalurgija susijusias veiklas ir amatus bei formuoti vietovių regioninį identitetą. Edukacija vykdoma Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, kur prieš kelis šimtmečius buvo gausu balų rūdos telkinių ir geležį iš jų išgaunančių rudnių (Višakio Rūda, Sena Rūda, Jūrės Rūda, Karčrūdė, Judrarūdė ir kt.).

Projektas išskirtinis dviem aspektais: balų rūdos paieška edukacijų metu ir geležies gavybos iš vietinės balų rūdos eksperimentų moksliniu pobūdžiu. Bandymų rezultatai buvo analizuojami morfologiškai ir metalografiškai, lyginant juos su archeologiniais duomenimis. Stengiamasi atsižvelgti į tai, ką teigia mokslas ir teorija, ir kartu likti atviriems tam, ko gali išmokyti šiuolaikiniai bandymai. Kartojant eksperimentus, pradinis kuklus noras – redukuoti geležį iš vietinės balų rūdos – palaipsniui virto ambicijomis gauti norimą kritę ir „teisingą“ šlaką.

Negalintieji atvykti į renginį balandžio 11 d. 18 val. galės stebėti tiesioginę transliaciją arba peržiūrėti jo įrašą Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje.