Paskutinį liepos sekmadienį, liepos 26 d., dešimt Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinių Vilniuje, Palangoje, Kudirkos Naumiestyje ir Ožkabaliuose lankytojus priims nemokamai. LNM Istorijų namuose tądien laikinąsias parodas bus galima aplankyti su 50 proc. nuolaida, o etnografijos saugyklų nuolatinę ekspoziciją – nemokamai.

Šis sekmadienis – viena paskutinių progų pamatyti dvi LNM Istorijų namų parodas, kurios veiks tik iki rugpjūčio 2 d.: tarptautinę parodą „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ ir „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“.

LNM padaliniai aprėpia platų temų spektrą: nuo akmens amžiaus įkvėpimų tvaresnei būčiai šiame pasaulyje iki šių dienų aktualijų – Ukrainos vaikų ir danų menininko Eske Touborgo nutapytų drobių, kuriose atsiskleidžia vaikystė karo apsuptyje.

Paskutinė galimybė pamatyti tarptautines parodas

Gedimino pilies bokšte veikianti ekspozicija „Neužmiršti sukilėliai“ pasakoja apie 2017–2019 m. Gedimino kalne rastus 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus – tarp jų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko. Lankytojai mato sukilėlio Eduardo Čaplinskio veido atspaudą kalkėse ir jo veido rekonstrukciją, kartu su palaikais užkastus religinius medaliukus bei kryželius, o interaktyviame terminale lietuvių ir anglų kalbomis gali sekti atskirų žmonių gyvenimo, mirties ir jų daiktų istorijas. Pro bokšto langą matomas 2023 m. visuomenei pristatytas memorialas, žymintis palaikų radimo vietas.

Senajame arsenale archeologijos paroda „Panaudoti dar kartą“ siūlo pažvelgti į tvarumą ne kaip į dabarties siekį, o kaip į priešistorinių bendruomenių kasdienybę. Čia rodomi kruopščiai taisyti papuošalai ir įrankiai, daiktai, įgiję visiškai naują paskirtį, ir dirbiniai, perdaryti jau tada, kai kasdieniam naudojimui nebetiko – pavyzdžiui, ruošiant juos laidojimo apeigoms.

Istorijų namuose, kuriuose laikinosios parodos paskutinį mėnesio sekmadienį lankomos su 50 proc. nuolaida, veikia trys parodos. „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“ pasakoja apie 1900, 1935 ir 1937 metų Paryžiaus parodas, kuriose lietuvių liaudies menas veikė kaip politinė kalba: iš pradžių kaip tautos gyvybingumo ženklas imperinės Rusijos priespaudoje, vėliau – kaip nepriklausomos valstybės ir Baltijos šalių vienybės išraiška. Šių parodų eksponatai, dokumentai ir fotografijos, saugomi Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejuose, pirmą kartą po daugelio dešimtmečių surinkti į vieną vietą, o juos papildo Andriaus Ermino, Lauros Garbštienės, Mortos Jonynaitės, Žilvino Landzbergo, Linos Lapelytės ir Lauros Stasiulytės kūriniai (iki rugpjūčio 2 d.).

Ten pat veikianti paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“ skirta Zalavo dvare gimusio Bronislovo Pilsudskio (1866–1918) 160-osioms gimimo metinėms. Per 15 metų trukusią tremtį Sachaline jis tapo žymiausiu ainų tautos etnografu ir antropologu, o jo vardą iki šiol gerai žino iš Hokaido, Sachalino ir Kurilų salų kilę ainai. Paroda pasakoja ir apie tai, ką šiandien reiškia būti ainu, kai kalba bei tradicijos vos išliko, o kultūrinis atgimimas tampa teisių judėjimo dalimi (iki rugpjūčio 2 d.).

Mažojoje parodoje „Žvelgia vienas į kitą. Stanisławo Filiberto Fleury ir Sigito Parulskio fotografijų pokalbis“ susitinka XX a. pradžios Vilniaus vaizdai stiklo negatyvuose ir tos pačios vietos, po šimto metų nufotografuotos Sigito Parulskio didelio formato kamera; fotografijas lydi rašytojo tekstai – ne komentarai, o tylus šio susitikimo tęsinys (iki rugpjūčio 30 d.). Šios parodos lankymas yra nemokamas.

LNM Istorijų namuose liepos 26-ąją nemokamai galima aplankyti ir Etnografijos saugyklą, o joje – aštuoniose salėse saugomi tūkstančiai įvairiausių etnografinių artefaktų, kurie ne visi šiandien mums bepažįstami. Koks lietuvio genas juose užkoduotas? Kokius etninės kultūros klodus išlaikėme, įamžinome, o ką per laiką primiršome? Ar galime ką nors naujo atrasti praeityje?

Pilininko name, LNM padalinyje Gedimino kalno papėdėje, veikia ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ – šalies istorija ir kultūra joje pristatoma šešiomis temomis: Kūryba, Tikėjimai, Kovos, Istorijos lūžiai, Pasauliniai saitai, Veidai. Rūsiuose pasakojama apie pilininko amatą, akmentašystę ir Vilnių prieš 200 metų. Pats XVI a. namas – vienas seniausių ir geriausiai išlikusių Vilniaus pilių valdos pastatų; istorija išsaugojo 39 pilininkų vardus, o paskutinįjį nužudė Rusijos imperijos kareiviai.

Signatarų namuose (Galerijoje) pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantų parengta paroda „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“, skirta mažai žinomai daktaro archeologinei ir antropologinei veiklai: jo tyrinėtiems archeologijos paminklams, lietuvių kilmės teorijoms, asmeniniams daiktams ir iš senkapių surinktai kaukolių kolekcijai (iki rugsėjo 27 d.).

Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikia trys knygai skirtos parodos. „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ vaikams pasakoja, kaip gimsta knyga – iš kokių medžiagų daroma, kaip spausdinama, iliustruojama ir įrišama, o pasakotoju tampa skaityti išmokęs slibinas Ugnius, kurio giminė kadaise garsėjo knygų deginimo verslu. Šalia – „Knygos menas: gražiausios Lietuvos ir Čekijos knygos“ ir „Gražiausios 2025 m. latviškos knygos“; pats bibliofilas Kazys Varnelis per gyvenimą sukaupė daugiau nei 9 500 knygų. Tą patį sekmadienį 11, 12 ir 14 val. vyks 45 min. trukmės ekskursijos „Ritmo ritmas. Kazio Varnelio optinis pasaulis“ – apie dailininko sukurtą optinių iliuzijų, teatrališkų mizanscenų ir netikėtų erdvės transformacijų pasaulį.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje galima aplankyti parodą „Ta gėlė atrodo kaip dronas“ – dešimt paveikslų, gimusių iš tapybos dirbtuvių, kurias danų menininkas Eske Touborgas surengė Kyjive iš Rusijos okupuotų teritorijų išlaisvintiems ukrainiečių vaikams. Ant 20 metrų drobės vaikų nutapytus ryškiaspalvius fonus menininkas papildė išplaukusiais jų pačių portretais ir karo vaizdais – taip kalbama apie sistemingą pagrobtų vaikų tapatybės naikinimą: naujus vardus, primestas kalbas ir lojalumus. Greta tapybos darbų eksponuojama ir menininko sukurta skulptūra, vaizduojantį vaikų baimę. Parodos pavadinimas – vieno vaiko žodžiai apie savo nutapytą gėlę, o visas lėšas už parduotus kūrinius autorius skirs organizacijai „Save Ukraine“ (iki rugsėjo 6 d.).

Bastėjos požemiuose veikia ir nuolatinė ekspozicija „Nuo titnago iki parako: ginklai amžiams bėgant“ apie 10 tūkstančių metų trukusią ginkluotės kaitą ir apie tai, kada bei kodėl pasikeitė tai, kas atsiduria ginklo taikiklyje.

Mykolo Saukos „Koplytstulpis“ ir sunaikintoji Širvinta

Nemokamai duris atveria ir trys LNM padaliniai už Vilniaus.

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje veikia paroda „Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba“, kviečianti susitikti su viena išskirtiniausių Lietuvos tekstilės kūrėjų (g. 1930), nuo pat ankstyvųjų darbų kryptingai laužiusia gobeleno tradicijas ir suteikusia jiems erdvinę raišką. Parodoje – jūros ir poilsio Palangoje motyvai bei kūrybinis dialogas su menininkės vyru tapytoju Jonu Švažu. Čia skamba ir italų kilmės šveicarų kompozitoriaus Gaetano Giuffrè rapsodija, sukurta pagal „Erdvinį gobeleną“: pačiai autorei ilgus metus buvusi nežinoma, dabar ji girdima jį įkvėpusio restauruoto kūrinio fone (iki spalio 2 d.). Muziejuje veikia ir mobili mažoji paroda „Žmogus tarp pasaulių“ su autentiškais ainų kūriniais ir manga, o muziejaus prieigose – Miglės Anušauskaitės komiksų paroda „Kas išsigando Šliūpo?“, ironiškai pasakojanti apie prieštaringą, amžininkų nesuprastą Jono Šliūpo asmenybę.

Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje lankytojų laukia paroda „Apsisprendimo šifras: 19490216“ – apie aštuonis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarus ir apie tai, ką 1949 m. vasario 16 d. ankštame bunkeryje Minaičiuose reiškė apsispręsti, susitarti ir liudyti (iki rugsėjo mėn.). Lauko paroda „Raudonų plytų dulkės: Kudirkos Naumiesčio ir Širvintos istorija“ ir ekspozicija „Noriu namo, į Širvintą. Sunaikinto miesto beieškant“ skirtos dviem daugiau nei 300 metų kaimynystėje gyvavusiems miestams dvyniams, kuriuos išskyrė Antrasis pasaulinis karas ir XX a. totalitariniai režimai. Ekspozicijos pagrindas – Irenos ir Antano Spranaičių dešimtmečius rinkta buvusio Rytprūsių krašto daiktų kolekcija. 13 val. Vinco Kudirkos muziejaus kviečia ir į ekskursiją po miestą: vėlyvojo baroko Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, Vinco Kudirkos kasdienybė, netikėta tarpukario modernizmo architektūra ir tiltas per Širvintos upę, kuris šiandien nebeveda niekur (7 Eur, lengvatinis – 5 Eur).

Jono Basanavičiaus gimtinės muziejuje Ožkabaliuose veikia paroda „Keliaujantis kovotojas“, skirta 175-osioms J. Basanavičiaus gimimo metinėms, rodo daktarą kaip keliautoją, kuriam kelionės buvo ne poilsis, o darbas. Ožkabaliuose veikia ir audiovizualinė instaliacija „Es humanus“, jungianti tekstilę, kinetines projekcijas bei muziką. Vos prieš kelias savaites muziejuje buvo pristatyta ir Mykolo Saukos trijų metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Koplytstulpis“, vaizduojanti kaukę laikančią vaiko figūrą. O lauko paroda „Iš avilio“ pasakoja apie bites ir bitininkystę – nuo drevinės bitininkystės klestėjimo XVI–XVII a., kai vaškas buvo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės eksporto prekių, iki šiandienio nerimo dėl bičių nykimo.

Kino paviljone rodomas 19 min. dokumentinis filmas „Ožkabalių ąžuolynas“ (rež. Rimantas Oičenka, Audrius Antanavičius) apie 1989 m. pradėtą sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, kuriame šiandien auga beveik 7 000 ąžuolų. Muziejaus lankytojai gali apžiūrėti ir prieš daugiau nei trisdešimtmetį pasodintą, dabar jau subrendusį ir užaugusį Ąžuolyną.

Dešimtyje LNM padalinių liepos 26-ąją dieną ekspozicijų lankymas yra nemokamas. LNM Istorijų namuose laikinųjų parodų lankymas – su 50 proc. nuolaida.