Žinių perdavimas – tvarumo pagrindas: Lietuvos muziejų patirtis tarptautinėje konferencijoje
2025 02 19
Tarptautinę muziejų bendruomenę jau greitai suburs vieno svarbiausių šio sektoriaus atstovų „MuseumNext“ organizuojama konferencija „Green Summit“, skirta tvarumo temoms. Konferencijoje dalyvaus ir muziejinių kompetencijų ugdymo programą „Marta“ pristatys Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Asta Ivanauskienė. Jos vadovaujamai programai per dvejus veiklos metus pavyko ne tik sustiprinti visos Lietuvos muziejų specialistų gebėjimus, bet ir sukurti tvarų žinių perdavimo modelį, kuriuo ji pasidalys su muziejų lyderiais iš viso pasaulio.
Lietuvos muziejų atstovų dalyvavimas tokio lygio renginyje rodo šalies muziejų sektoriaus tarptautinį pripažinimą ir įsitraukimą į globalias diskusijas.
Kaip išsaugoti dešimtmečiais kauptas žinias?
Nuoseklios muziejinių kompetencijų ugdymo programos poreikis išryškėjo dar 2017 metais. Tuomet Kultūros ministerijos atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją: tik 10 % Lietuvos muziejų specialistų jautėsi tinkamai pasirengę savo darbui. Be to, Lietuvos universitetai nustojo siūlyti specializuotas studijų programas būsimiems atminties institucijų – muziejų, bibliotekų ir archyvų – darbuotojams. Tai vyksta būtent tuo metu, kai patyrusių specialistų karta pradeda išeiti į pensiją.
Anot A. Ivanauskienės, nesprendžiant šių problemų būtų sutrikdyta muziejų ekosistema, neužtikrintas tvarus žinių perdavimas. Todėl mąstant apie būsimą programą buvo suvokta, jog svarbu ne tik profesinių kompetencijų kėlimas, bet ir būtinybė palaikyti tinklaveiką. Tai įgalintų kurti tvarią sistemą, leidžiančią perduoti patirtį ir ja dalytis: „Lietuvos muziejai – tai daugiau nei darbo vietos, tai viso gyvenimo įsipareigojimas. Daugelis muziejininkų savo karjerą pradeda ir baigia toje pačioje institucijoje. Pavyzdžiui, daugiau nei 50 mano kolegų Lietuvos nacionaliniame muziejuje dirba jau per 20 metų. Pabandykime įsivaizduoti, kiek neįkainojamų žinių yra įgyta per šį laiką. Jos įgytos per praktiką, per pasiekimus, per klaidas ir bandymus. Tačiau jei šios sukauptos žinios nebus sistemingai perduodamos, nebus dalijamasi jomis, rizikuojame ne tik profesinių kompetencijų praradimu, bet ir kultūros paveldo išsaugojimo tęstinumu.“
Kultūros ministerijai patikėjus Lietuvos nacionaliniam muziejui administruoti kompetencijų ugdymo programą, buvo pradėta svarstyti apie jos pobūdį – kaip padaryti, kad tai netaptų tik mokymų ir seminarų rinkiniu, o skatintų viso sektoriaus transformaciją.
- Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Asta Ivanauskienė. Fot. Rokas Darulis
- MARTA programos vadovė Asta Ivanauskienė (antra iš dešinės). Fot. Dainius Sebeckis
Tvarumas – ne vien ekologiniai sprendimai
Specialiai „Martos“ programai sukurtas mokymosi ir mokymo modelis sudaro sąlygas atrinktiems dalyviams pasisemti patirties pasaulinio lygio muziejuose, o sugrįžus – dalytis ja su kolegomis iš kitų muziejų ir įkvėpti kartu plėtoti idėjas kokybiniams Lietuvos muziejų pokyčiams.
„Tvarumas muziejuose – tai ne tik ekologiniai sprendimai, bet ir žinių perdavimas bei savo darbui atsidavusi profesinė bendruomenė. Muziejų ateitis priklauso nuo mūsų gebėjimo mokytis ir dalytis“, – teigia A. Ivanauskienė.
Šis procesas apima šešis pagrindinius etapus: pasiruošimą, tyrinėjimą, žinių sisteminimą, pasakojimą, dalijimąsi patirtimi ir refleksiją.
„Dalyviai ne tik susipažįsta su geriausiomis muziejų praktikomis, bet ir analizuoja, kodėl jos veikia, kokie metodai ir principai lemia jų sėkmę. Tačiau įdomiausi dalykai prasideda tada, kai dalyviai grįžta į Lietuvą. Jie parsiveža ne tik naujų idėjų – jie grįžta pasiruošę dalytis sukauptomis žiniomis su kolegomis, skatindami bendradarbiavimą ir inovacijas savo institucijose“, – kolegialaus mokymosi metodikos procesą aiškina A. Ivanauskienė.
Ši metodika užtikrina, kad pasaulinio lygio muziejų praktika pasiektų didesnį skaičių programos dalyvių, nei yra galimybių išsiųsti žmones stažuotis į užsienį. Kartu šis modelis yra draugiškas aplinkai, nes mažina tarptautinių kelionių poreikį, energijos suvartojimą ir anglies dvideginio emisiją.
„Net ir tie, kurie negali keliauti, gauna prieigą prie pasaulinės patirties per lektorių rengimo sistemą. Šis ciklinis modelis ne tik skleidžia žinias – jis sukuria grandininį efektą visame Lietuvos muziejų lauke ir pradeda veikti kaip savarankiška ekosistema. Tai užtikrina ne tik profesinių įgūdžių tobulinimą, bet ir gyvybiškai svarbių žinių cirkuliaciją muziejų bendruomenėje“, – sako A. Ivanauskienė.
- Lietuvos nacionalinio muziejaus MARTA programos organizuota edukatorių stovykla. Fot. Silvestras Samsonas, LNM
Per dvejus metus „Marta“ jau spėjo palikti ryškų pėdsaką – susiformavo aktyvus lektorių tinklas, vienijantis per 100 specialistų iš įvairių muziejų. Jie organizuoja mokymus, mentorystės programas, dalijasi gerąja patirtimi ir kuria tvirtą pagrindą tęstiniam tobulėjimui. Rengiamuose mokymuose jau dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių. Tai paskatino diskusijas apie bendrus iššūkius, praplėtė požiūrį ir skatino dalijimąsi ištekliais.
„Šie, atrodytų, nedideli, bet reikšmingi pokyčiai jau atsispindi muziejų veikloje, parodose ir bendravime su lankytojais, galiausiai praturtindami visą muziejaus patirtį“, – teigia A. Ivanauskienė.
Centralizuota muziejinių kompetencijų programa „Marta“ pradėjo veikti 2023 metais ir yra skirta nacionalinių ir valstybinių muziejų darbuotojams. Ją administruoja Lietuvos nacionalinis muziejus.
Apie konferenciją „Green Summit“
„MuseumNext“ organizuojamas „Green Summit“ – svarbus renginys, kuriame susitinka muziejų sektoriaus novatoriai iš viso pasaulio. Lietuvos nacionalinio muziejaus dalyvavimas šioje konferencijoje rodo tarptautinį Lietuvos muziejų sektoriaus pripažinimą ir įsipareigojimą kurti tvaresnę kultūros ateitį. Tai suteikia galimybę ne tik pristatyti Lietuvos iniciatyvas, bet ir pasisemti įkvėpimo bei žinių iš kitų šalių patirties.
Asta Ivanauskienė, kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai ir programos „Marta“ vadovė, sėkmingai įgyvendino įvairius projektus, skirtus muziejų specialistų kompetencijų ugdymui ir tvarumo principų diegimui į muziejų veiklą.
Jos ekspertinės sritys apima muziejinių rinkinių valdymą, parodų kūrimą, edukacines veiklas, leidybą, tarpusavio mokymąsi ir tvarumą. Bendradarbiaudama su garsiais muziejais bei kitomis institucijomis Europoje, JAV ir Japonijoje, Asta įgijo vertingos tarptautinės patirties ir gilų supratimą apie pasaulines kultūros ir tvarumo tendencijas.
Pranešimas apie programą „Marta“ pabrėš Lietuvos muziejų siekį tobulėti, diegti inovacijas ir prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Tai ne tik sustiprins Lietuvos muziejų bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, bet ir padės formuoti teigiamą šalies įvaizdį pasaulinėje muziejų bendruomenėje.
„MuseumNext“ konferencija „Green Summit“ vasario 26–27 dienomis suburs diskutuoti apie muziejų vaidmenį sprendžiant klimato krizę, įtraukiant bendruomenes ir skatinant ilgalaikius pokyčius. Konferencija vyks virtualiai: spausti čia.
- Sugrįžusių iš stažuočių muziejininkų mokymai perduodant patirtį kitiems. Fot. Silvestras Samsonas, LNM
- Vizito Nyderlanduose akimirkos. Fot. David Stegenga


























