Iki rugpjūčio 31 dienos Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje veikia paroda „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“. Tai yra puiki galimybė išsamiau susipažinti su JAV vitražo legenda laikomu lietuvių kilmės išeiviu menininku, pedagogu, tapytoju Albinu Elskumi (1926–2007).

Parodos kuratorius vitražistas doc. Žydrūnas Mirinavičius teigia, kad Elskus – išskirtinė figūra: „Albinas Elskus buvo šviesos režisūros virtuozas, puikiai supratęs, kaip spalvota vitražinė šviesa gali paveikti interjerą ir žmogų. Jis gebėjo ne tik drąsiai komponuoti, bet kartu labai jautriai išgirsti, ko reikia erdvei. Vienur naudodavo šviesias, kitur – tamsesnes spalvas, o kartais tapydavo vos matomais pigmentais ant skaidraus stiklo.“

Legendinis pedagogas

Parodoje eksponuojami kamerinio mastelio Elskaus vitražai, piešiniai, akvarelės, taip pat atkurtas vitražisto darbo stalas – proga iš arti pamatyti menininko kūrybinį procesą. O į monumentaliuosius darbus, puošiančius daugiau nei šimtą šventovių JAV ir Kanadoje, kviečia pažvelgti dokumentinis filmas „Dieviškoji šviesa“ (rež. Gytis Lukšas, 2006), eksponuojamas parodoje.

Albino Elskaus vardas JAV vitražo bendruomenėje siejamas su aukščiausia meistryste. Jis – vienas iš tų menininkų, kurie ne tik kūrė, bet ir formavo meno mokyklą.

„Daug šiuolaikinių vitražo dailininkų laiko Elskų savo mokytoju. Jis parašė iki šiol nepralenktą tapybos ant stiklo vadovėlį, vedė kursus JAV, Kanadoje, Japonijoje. O štai Lietuvoje apie šią asmenybę žinome labai mažai“, – sako Ž. Mirinavičius.

Palaikantis tėvas

Parodos atidarymo proga praėjusių metų lapkritį į Lietuvą buvo atvykę ir Albino Elskaus vaikai: Albinas, Arilda ir Adria. Jie padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui ne tik tėvo kūrinių (tarp jų – kamerinį vitražą, keletą vitražo eskizų, pluoštą piešinių), bet ir asmeninių daiktų, dokumentų, svariai papildančių muziejaus kolekciją ir istorinį pasakojimą apie išeiviją.

Devyniolikmetis Elskus paliko Lietuvą, traukdamasis nuo artėjančios sovietų kariuomenės, dviračiu pasiekė Vokietiją, gyveno perkeltųjų asmenų stovyklose, o vėliau kūrė Čikagoje, Paryžiuje, Niujorke. „Jis daug dirbo, bet kai būdavome kartu – buvo ir linksma, ir turininga. Jis mokėjo bendrauti, išklausyti, dalintis tuo, ką jaučia“, – prisiminė sūnus Albinas.

„Tėtis turėjo ypatingą vaizduotę ir neįtikėtinų energijos atsargų. Jam niekada nebuvo nuobodu – žvelgė į meno kūrinį, paukštį ar bitę su vienodu susižavėjimu“, – pridūrė dukra Adria.

Elskus ne tik kūrė, bet ir skatino kurti kitus: vaikus, studentus, kolegas. „Prieš pat man išvykstant mokytis į universitetą, jis pasakė: gyvenk savo gyvenimą ir daryk tai, kas teikia džiaugsmo. Tada jis žinojo, kad aš dar nežinau, ką noriu veikti, bet tikėjo, kad kryptis atsiras. Tokių žodžių ir nori išgirsti iš tėvų“, – dalijasi sūnus Albinas.

Neatsitiktinai paroda vyksta būtent LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Abu menininkai – Albinas Elskus ir Kazys Varnelis – mokėsi pas Stasį Ušinską, abu per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė į Vakarus, ilgus metus gyveno JAV.

„Kazys Varnelis labai santūriai vertindavo kitus dailininkus, bet apie Albiną Elskų vis kartodavo: jis buvęs geriausias JAV vitražistas. Ir tai reiškia labai daug“, – sako kuratorius doc. Ž. Mirinavičius.

Paroda „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“ Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje veiks iki 2025 metų rugpjūčio 31 dienos. Albinas Elskus (1926–2007) – dailininkas vitražistas, tapytojas, eseistas, aistringas buriuotojas. Didelę gyvenimo dalį praleidęs išeivijoje JAV, jis tapo legendine figūra ir vienu didžiausių autoritetų vitražo pasaulyje. 2000-aisiais JAV vitražo asociacijos buvo apdovanotas už viso gyvenimo kūrybą, o jo parašytas tapybos ant stiklo vadovas „The Art of Painting on Glass“ (liet. „Tapybos ant stiklo menas“, Vilnius, 2009) perleistas keletą kartų ir iki šiol laikomas geriausia šio žanro studija.

Fot. Silvestras Samsonas, LNM