Lietuvos nacionalinio muziejaus leidiniai šiemet sulaukė reikšmingų įvertinimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose knygų rinkimuose. Muziejaus autorių darbai nominuoti „Metų knygos rinkimuose“, pelnė net tris Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus nominacijas bei apdovanoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuojamame Knygos meno konkurse.

Įvertinimas knygai vaikams „Istorija vizgina uodegą“

Sigitos Mikšaitės ir iliustratorės Redos Tomingas knyga vaikams „Istorija vizgina uodegą: trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje“ nominuota „Metų knygos rinkimuose“ knygų vaikams kategorijoje. Balsuotis galima čia: nuoroda

Knyga taip pat buvo nominuota net trijose Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus kategorijose, kurių nugalėtojai paaiškės minint Tarptautinę vaikų knygos dieną:

• premijos už geriausią pažintinę knygą,
• Domicelės Tarabildienės premijos už gražiausiai iliustruotą knygą vaikams,
• Aldonos Liobytės premijos už reikšmingiausią vaikų literatūros debiutą.

Leidinys kviečia skaitytojus pažvelgti į ilgaamžę žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje. Neįtikėtina, kad prieš tūkstančius metų buvęs laukinis gyvūnas tapo nepakeičiamu žmogaus bendradarbiu ir ištikimiausiu draugu. Knygoje pasakojamos skirtingais istoriniais laikotarpiais gyvenusių šunų istorijos – apie jų džiaugsmus, vargus ir kasdienybę.

Visi pasakojimai paremti tikrais faktais: vieni šunys minimi istoriniuose metraščiuose ar spaudoje, todėl žinomi jų vardai ir gyvenimo detalės – kaip Žygimanto Augusto numylėtinis Grifas ar rašytojo Vaižganto išdykėlis Kaukas. Kitų vardai istorijoje neišliko, tačiau jų pėdsakai aptinkami archeologiniuose radiniuose, senose fotografijose ar šeimininkų pasakojimuose. Tai jautrus, pažintinis ir vizualiai išraiškingas pasakojimas apie draugystę, lydinčią žmogų per amžius.

Knygos meno konkurso įvertinimai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuojamame Knygos meno konkurse diplomas įteiktas už Simonos Širvydaitės-Šliupienės knygą „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Apdovanojimas skirtas knygos dailininkei Justinai Brukštutei-Šimkei, iliustruotojai Redai Tomingas, Lietuvos nacionaliniam muziejui ir spaustuvei „Petro ofsetas“.

Ši knyga kviečia leistis į kelionę po sniegingus Japonijos Hokaido miškus ir paslaptingą kamuy pasaulį kartu su aštuonmete ainų mergaite Paykar. Per jos pasakojimą skaitytojai susipažįsta su ainų tradicijomis, amatais, muzika ir pasaulėjauta, sužino, kaip išliko ainų kalba ir kuo jų dainos primena lietuvių sutartines. Leidinyje pristatoma ir išskirtinė asmenybė – Bronislovas Pilsudskis, daugiau nei prieš šimtą metų fotografavęs ainus, įrašęs jų balsus ir pasauliui perdavęs jų istorijas.

Tame pačiame konkurse premija skirta ir Arūno Baltėno leidiniui „P–S. Nuo pirmadienio iki sekmadienio“. Apdovanojimas įteiktas knygos dailininkui Aleksejui Muraško, „Baltėno archyvams“, Lietuvos nacionaliniam muziejui ir spaustuvei „Jelgavas Tipogrāfija“.

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su „Baltėno archyvais“ šioje fotografijų knygoje pristato dirbančios šiandienos Lietuvos portretą. Leidinyje užfiksuota daugiau nei šimtas profesijų – nuo mikrochirurgo ar džiazo muzikanto iki siuvėjos, duobkasio ar troleibuso vairuotojos. Kiekvieną portretą lydi trumpas pasakojimas pirmuoju asmeniu, suteikiantis knygai intymumo ir autentiškumo.

Tai ne tik profesijų panorama, bet ir gyvas kasdienybės dokumentas, liudijantis mūsų laiką ateities kartoms. Nespalvotų fotografijų dokumentiškumas čia įgauna išliekamąją vertę – šiandien atpažįstama darbo aplinka, technologijos ar laikysena ateityje taps svarbiu laikmečio ženklu.

Lietuvos nacionalinio muziejaus leidyba – ilga tradicija ir tęstinis tyrimų laukas

Šie įvertinimai dar kartą patvirtina Lietuvos nacionalinio muziejaus leidybos krypties nuoseklumą, turinio aktualumą ir išskirtinį dėmesį meninei bei poligrafinei kokybei.

Lietuvos nacionalinis muziejus turi seniausias iš visų Lietuvos muziejų leidybos tradicijas, taip pat saugo vieną reikšmingiausių ir turtingiausių rinkinių Lietuvoje, aprėpiantį archeologijos, etnografijos, ikonografijos, istorijos, numizmatikos ir kitas sritis. Per leidinius šie rinkiniai tampa prieinami platesnei visuomenei – knygos leidžia pristatyti saugyklose saugomus objektus, tyrimus ir istorijas, suteikdamos jiems platesnį kultūrinį kontekstą.

Didžioji ir svarbiausia muziejaus leidybinio darbo dalis šiandien – mokslinės ir informacinės medžiagos apie kaupiamus rinkinius publikavimas, parodų knygų rengimas, tyrimų rezultatų sklaida bei istorijos populiarinimas.

Pastaraisiais metais muziejus kryptingai plėtoja ir knygų vaikams leidybą. Šie leidiniai tampa pirmąja pažintimi su istorija – gyva, pasakojama suprantamai, bet išlaikant mokslinį tikslumą. Per vaikams skirtas knygas muziejus siekia sudominti jaunuosius skaitytojus Lietuvos praeitimi, ugdyti smalsumą ir kritinį mąstymą, parodyti, kad istorija gali būti artima, įdomi ir aktuali. Šių metų nominacijos ir apdovanojimai rodo, kad pasirinkta kryptis yra prasminga – profesionalų įvertinimas liudija ne tik aukštą meninę ir turinio kokybę, bet ir sėkmingą muziejaus pastangą kalbėti apie istoriją įvairioms auditorijoms.

Išskirtinė muziejaus leidinių savybė – laikui nepavaldus turinys, dažnai aktualumo neprarandantis ir po dešimtmečių, bei ypatingas dėmesys poligrafinei kokybei. Ilgaamžis popierius, kruopščiai apgalvotas dizainas, kai reikia – kieti viršeliai ir aukšto lygio spauda užtikrina, kad leidiniai būtų ne tik informacijos šaltinis, bet ir ilgaamžiai kultūros objektai.

Šių metų nominacijos ir apdovanojimai natūraliai įsilieja į šią ilgą ir nuoseklią leidybos tradiciją, liudydami, kad muziejaus leidybinė veikla išlieka gyva, aktuali ir vertinama tiek profesionalų bendruomenėje, tiek plačiosios visuomenės akyse.