Muziejuje smalsumą šiandien kursto ne tik tai, kas žinoma, bet ir tai, kas lieka neatsakyta. Kazio Varnelio namų-muziejaus edukatorė Ula Lukrecija Matulaitytė pastebi, kad šiandien lankytojai vis aktyviau įsitraukia į eksponatus gaubiančių mįslių narpliojimą. Būtent parodoje „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“ laiko užklotos gotikinės skulptūros istorijos tampa atspirties tašku dialogui tarp mokslo, vaizduotės ir lankytojų smalsumo. Paroda veiks iki vasario 22 d. – tai paskutinė proga išvysti vieną paslaptingiausių gotikos kūrinių Lietuvoje.

Pastarųjų dešimties metų tyrimų sensacija

Pasak parodos edukatorės U. L. Matulaitytės, šiandien šiuolaikiniai lankytojai į muziejų ateina smalsūs, žingeidūs ir linkę reflektuoti tai, ką mato, aktyviai įsitraukdami ir keldami klausimus.

„Tai ypač atsiskleidė dirbant su Laukžemės Madonos paroda – lankytojus itin įtraukia bene dešimtmetį trukusi restauravimo istorija. Lydimosiose edukacijose „Laukžemės Madonos spindesys“ lankytojai buvo kviečiami ne tik klausytis pasakojimų, bet ir patys išbandyti restauratorių naudojamas technikas, pavyzdžiui, auksavimą. Praktinis patyrimas stipriai keičia santykį su eksponatu –  įsitraukus asmeninei patirčiai ir aktyviam veiksmui, eksponatas pradedamas suprasti įvairiapusiškiau“, – pastebi edukatorė.

Didžiausias lankytojų smalsumas, anot jos, kyla ten, kur baigiasi aiškūs mokslo atsakymai: parodos lankytojai dažniausiai klausia, kur buvo sukurta gotikinė skulptūra ir kaip ji pateko į Lietuvą.

„Būtent į šiuos klausimus ir negalime atsakyti, nes tikslios informacijos neturime. To niekuomet neslepiame – priešingai, tai akcentuojame, nes muziejuje svarbiausia – faktinė teisinga informacija. Nors dalį lankytojų nustebina, kad gal niekada ir nesužinosime tiesos, tai yra puiki proga kalbėti apie XV a. kūrinių tyrimus, šaltinius ir tai, kodėl kai kurios istorijos išlieka, o kai kurios – ne“, – sako edukatorė.

Eksponato paslaptys – lankytojų smalsumo katalizatorius

Smalsių lankytojų klausimai, pasak edukatorės, dažnai būna labai konkretūs – kas išdrožė Madonos skulptūrą, ar tai galėjo būti lietuvio meistro darbas, kodėl neįmanoma nustatyti tikslios sukūrimo vietos – tyrėjų spėjama, kad galbūt tai Livonija, Prūsija, Lenkija, Čekija ar šiaurinės vokiečių kunigaikštystės.

„Šiuolaikiniam žmogui nurodyti autorystę ir kilmę atrodo savaime suprantami dalykai, tačiau Viduramžiais meno kūrinys buvo suvokiamas visai kitaip. Tai pirmiausia buvo funkcinis ir sakralus objektas, o ne menininko individualios kūrybinės saviraiškos rezultatas. Jo vertę nulėmė ne autoriaus vardas ar biografija, o ryšys su liturgija“, – pabrėžia ji.

Laukžemės Madona – iš maždaug 1420-ųjų metų išlikusi paslaptis: taip, kaip restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo atidengiami per daugelį amžių užtepti dažų pėdsakai, parodoje palaipsniui atveriama ir gotikinės skulptūros istorija.

„Vienas labiausiai lankytojus intriguojančių klausimų – ar Laukžemės Madona buvo laikoma stebuklinga. Parodoje remiamasi 1974 m. paveldosaugininkų ekspedicijos dienyno įrašu, kuriame pažymėta, kad skulptūra buvo laikoma stebuklinga, tačiau galutinio tikslaus atsakymo nepateikiama. Lankytojams suteikiame daug informacijos, kad jie patys galėtų susidaryti nuomonę. Tai vienas tų atvejų, kai klausimai tokie pat svarbūs kaip ir atsakymai“, – sako edukatorė.

Paskutinė proga susitikti su neįminta mįsle

U. L. Matulaitytės teigimu, šiandien ypač svarbios parodos, kurios, pasitelkdamos net ir moderniausias technologijas, atskleidžia, jog ne į visus praeities klausimus įmanoma rasti vienareikšmius atsakymus.

„Svarbiausia ne pati mįslė, o suvokimas, kodėl jos kol kas neįmanoma išspręsti. Tai leidžia lankytojui pamatyti, kaip iš tikrųjų dirba tyrėjai, su kokiais ribojimais jie susiduria ir kodėl mokslinis pažinimas ne visada baigiasi aiškia išvada. Vienas iš parodos kuratorių – menotyrininkės dr. Lijanos Birškytės-Klimienės ir restauratorės Vitos Blažiūnienės – tikslų buvo supažindinti muziejaus lankytoją su mokslininko ir tyrėjo darbu. Tam šis parodos formatas puikiai tiko – neatsakyti klausimai paskatina domėtis, kodėl neturime atsakymų į juos“, – pabrėžia ji.

Anot edukatorės, nors parodoje lieka paslapčių, joje gausu konteksto – pasakojama apie skulptūros atradėją dailėtyrininkę Mariją Matušakaitę, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią, sovietmečiu vykdytas paveldosaugos ekspedicijas, kuriomis siekta išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą. Visa tai leidžia Laukžemės Madoną suvokti ne tik kaip izoliuotą meno objektą, bet kaip sudėtingos, gyvos istorijos dalį.

Paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“ Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje veiks iki vasario 22 d. – lankytojai kviečiami pasinaudoti paskutine galimybe pamatyti vieną paslaptingiausių gotikos kūrinių Lietuvoje.