Artėjant liepos 6-ajai, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienai, Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kviečia pažvelgti į lietuvišką paveldą ne kaip į muziejaus vitrinose saugomą praeitį, o kaip į gyvą šiandienos kultūros dalį.

Daugiau nei dvejus metus LNM kuriama etnomados aksesuarų linija plečiasi ir siūlo vis daugiau būdų tradicinius lietuviškos tekstilės motyvus perkelti į kasdienį gyvenimą – nuo riešinių ir delninių iki naujų Lietuvos vėliavos spalvomis puoštų aksesuarų.

Šūkiu „Savo kultūrą ant podiumo statome patys“ pristatoma kolekcija gimsta LNM Tekstilės atkūrimo dirbtuvėse. Sertifikuotos tradicinių amatų meistrės rekonstruoja istorinius drabužius ir tekstilę, o sukauptas žinias bei įgūdžius pritaiko kurdamos šiuolaikiniam žmogui skirtus rankų darbo gaminius.

Šio sezono naujiena – Lietuvos vėliavos spalvų suvenyrai ir aksesuarai. Vytinės apyrankės skirtos norintiems pasiruošti tiek kasdienoje, tiek švenčių proga, o skirtukai – knygų mylėtojams. Susidomėję autentiškus suvenyrus gali įsigyti LNM padaliniuose arba muziejaus elektroninėje parduotuvėje.

Anot etnomados liniją LNM kuruojančio Manto Televičiaus, idėja pasiūlyti muziejaus lankytojams naujų spalvų derinių atėjo natūraliai – muziejaus darbuotojams klausantis žmonių minčių ir poreikių.

„Pastebėjome, kad žmones domina ne tik etnomados eksperimentai, tęsiantys ir naujai interpretuojantys ilgametę tradiciją, bet vis dažniau girdime poreikį įsigyti suvenyrų su Lietuvos trispalvės spalvomis“, –pasakoja LNM Etnografijos ir antropologijos skyriaus vyresn. rinkinio kuratorius M. Televičius.

Atgyjantys muziejaus rinkiniai

LNM etnomados projektą kūrybiškai plėtoti padedanti tekstilininkė ir dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė sako, kad vienas svarbiausių tikslų – parodyti, jog etnokultūra nėra vien istorinis kostiumas ar šventinė atributika.

„Man labai norėjosi parodyti, kad etnokultūra nebūtinai reiškia šiaudinę skrybėlę ar senovišką kostiumą. Galima ją pateikti moderniai – naudoti šiuolaikiškas formas, aiškias linijas, naujas detales. Kartais užtenka mažų sprendimų, kad viskas įgautų visiškai kitą estetiką“, – pristatydama savo darbo specifiką dalijosi D. Gudačiauskaitė.

Pasak jos, šiandien žmonės vis dažniau ieško ne tik gražių, bet ir prasmingų daiktų.

„Etnomados aksesuaruose slypi mūsų tautinė tapatybė. Tai ne tik grožis, bet ir žinutė. Kai žmogus paklausia, iš kur atsirado vienas ar kitas aksesuaras, prasideda pasakojimas apie rankų darbą, tradicijas, tvarumą ir kultūrą“, – teigė dizainerė.

Lėtosios mados ir rankų darbo vertė

Visi etnomados gaminiai gimsta lėto ir kruopštaus proceso metu. Kai kuriems dirbiniams siūlai dažomi rankomis, dalis aksesuarų gimsta panaudojant tekstilės atkūrimo procese likusias audinių skiautes, o kiekvienas gaminys dėl rankų darbo išlieka šiek tiek kitoks ir unikalus.

Pasak D. Gudačiauskaitės, būtent šiandien, kai aplink tiek greitos gamybos ir trumpalaikių tendencijų, žmonės iš naujo atranda amato vertę.

„Atrodo, kad viskas apsisuko ratu. Vis daugiau žmonių nori žinoti, kaip ir kieno rankomis sukurtas daiktas, kokią istoriją jis pasakoja. Todėl atsigręžimas į etninę kultūrą ir rankų darbą tampa ne nostalgija, o sąmoningu pasirinkimu“, – pokalbyje sakė ji.

Pagrindinė etnomados idėja – ieškoti šiuolaikiškų formų, kurios padėtų lietuvišką paveldą ne saugoti atmintyje, o nešioti, naudoti ir patirti kasdien.

„Kiekviename audinyje slypi istorija. Laikas ir meilė, įausti į siūlą, man atrodo viena didžiausių vertybių. Norėčiau, kad mokėtume tuo didžiuotis ir apie tai kalbėti“, – sakė D. Gudačiauskaitė.

Daugiau apie etnomadą: spausti čia.