Medinė kasdienybė ir protėvių buities idealizavimas. Ar dabar taip sugebėtume?

2024 03 04

Iki Kaziuko mugės lieka nedaug. Vienas ryškiausių tradicinių renginių, kur susitinka dabartis ir tradicijos, vyks kovo 8–10 dienomis. Ta proga „Restauratoriai“ parengė specialią laidą, kuri pakvies prisiminti, kaip atrodė protėvių buitis, kiek išmonės joje buvo, kaip per nedaug laiko, pavyzdžiui, 200 metų patobulėjome.

„Labai sunki buitis ir žmogus dirbdavo kur kas daugiau, nei mes dirbam šiomis dienomis“, – taip pasakojimą pradeda į dirbtuves įsileidęs medžio ir tapybos kūrinių restauravimo skyriaus restauratorius Mindaugas Būga.

M. Būgos dirbtuvėse ne tik daugeliui vis dar pažįstami ir matyti protėvių buities rakandai ar mediniai ratai, bet ir tai, kas ir vyresnei kartai jau dabar gali pasirodyti egzotika, kadangi ir anuomet buvo naudojama ne taip plačiai. Vieno tokio įrankio pavadinimas gali priversti pasukti galvą, kam toks prietaisas gali būti naudojamas. „Sunku pasakyti, greičiausiai, kad galbūt kubilo forma galėjo suteikti asociaciją, jog tai yra boba“, – juokauja restauratorius M. Būga.

„Boba“, dar kitaip, rogės su kubilu. Toks įnagis buvo naudojamas žvejybai žiemą. Susikonstravus tokį prietaisą buvo kur kas lengviau, nereikėdavo rankomis kabinti sunkiasvorių tinklų, o roges traukdavo arklys.

„Šiuolaikinei visuomenei darosi sunku suprasti, technologijų amžius visiškai pakeitė mūsų požiūrį. Kai pasižiūri, tarkim, 20 a. antros pusės vežimą ar roges, padarytas Lietuvos kaime, kai žmogus savo rankomis susikonstruodavo, kad galėtų išgyventi, šiuolaikiniam žmogui tai sunkiai suvokiama, kai viską perki ir skubi pasinaudoti technologijomis“, – svarsto protėvių daiktus prikeliantis restauratorius M. Būga.

„Kartais žmonės idealizuoja praeitį. Atrodo, viskas ten buvo labai gražu ir gerai, bet kai susiduri su tais daiktais ir pagalvoji, jog reikėtų dabar kokį nors sviestą pasigaminti, supranti, kad mes to nepadarytume“, – antrina Nacionalinio muziejaus Restauravimo centro Medžio ir tapybos kūrinių restauravimo skyriaus vedėja Ieva Stanionienė.

Laidoje „Restauratoriai“ žiūrovai išvys ne tik „Bobos“ transformaciją, pasakojimą, kur ir kokios būklės rogės buvo rastos ir kaip naudojamos, bet ir turės unikalią galimybę pamatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos skyriaus saugyklą. Čia saugomas didžiulis Lietuvos etnografijos lobynas. Daugiausia eksponatų – pagaminta iš medžio, o pirmame plane – praktiškumas, tačiau žiūrovai išvys, kad protėviai net ir ne pačiais lengviausiais laikais taip pat mėgo spalvas, margino ir puošė tiek kraičio skrynias, tiek kitus baldus. Taip pat, dar viena svarbi tema – etnografinio paveldo laikymo sąlygos, kokia speciali temperatūra ir drėgmė reikalinga. Tiesa, tokiose saugyklose galima apsilankyti ir gyvai.

Dokumentinių apybraižų ciklas „Restauratoriai“ rodomas šeštadieniais 14.30 val., per LRT PLIUS.

Laidą kuria: režisierius Modestas Endriuška, turinio ir komunikacijos koordinatorė Morta Šiaulytė, prodiuserė Daiva Bilinskienė.

Laida sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Lietuvos centriniu valstybės archyvu.

Projekto partneris – Prano Gudyno restauravimo centras.

Restauratoriai Lrt Plius Boba 1