Artėjant Motinos dienai vis dažniau kalbama apie emocinio ryšio svarbą, tačiau šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, galimybės kokybiškai leisti laiką kartu vis dar išlieka ribotos. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) projektas „Viskas pagal planą“ rodo, kad prieinamos kultūrinės veiklos gali tapti ne tik vaikų ugdymo, bet ir visos šeimos stiprinimo erdve.

Tik saugioje ir supratingoje aplinkoje gimsta ryšys

Keramikos užsiėmimų ciklas „Viskas pagal planą“, įgyvendinamas LNM kartu su Vilniaus puodžių cechu, skirtas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, ir jų šeimoms. Užsiėmimai vyksta sensoriniu požiūriu pritaikytoje, aiškios struktūros aplinkoje, kurioje vaikai gali įsitraukti į kūrybą jiems priimtinu tempu.

Pasak LNM bendruomeninių projektų koordinatorės Agnės Putelytės, tokios veiklos keičia ir patį šeimos buvimo kartu pobūdį.

„Šie užsiėmimai svarbūs ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Mamoms tai dažnai tampa galimybe pabūti su savo vaiku kitokiame kontekste – be įprastos kasdienybės ir rūpesčių. Kūrybinis procesas leidžia užmegzti ryšį per bendrą veiklą. Tai stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir artumą“, – pažymi A. Putelytė.

Lina Vaičiūnė, auginanti autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų, pasakoja, kad tokios iniciatyvos šeimoms yra itin reikšmingos ne tik dėl vaikų užimtumo, bet ir dėl patiriamo priėmimo jausmo. Anot jos, visuomenėje vis dar trūksta supratimo apie specialiųjų poreikių turinčius vaikus, todėl saugi ir palaikanti aplinka tampa ypač svarbi.

„Džiaugiuosi, kad yra tokių iniciatyvų. Labai nustebino, kad edukatorės ir keramikė taip ramiai ir geranoriškai reaguoja į vaikus. Ne paslaptis, kad bendras buvimas vienoje erdvėje su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais kartais gali pareikalauti daugiau supratimo ir kantrybės. Tokio požiūrio visuomenėje labai trūksta. Atvykus į užsiėmimus apima šiltas jausmas, kad esame laukiami, priimami, pakankami. Matosi, kiek pastangų buvo įdėta, kad aplinka būtų saugi ir pritaikyta užsiėmimams“, – sako ji.

Pasak mamos, bendros veiklos padeda stiprinti ryšį su vaiku ir kurti naujas, abiem svarbias patirtis.

„Simas yra labai meilus berniukas, o laikas, kurį praleidžiame tik dviese, dar labiau sustiprino mūsų ryšį. Labai smagu, kad turime galimybę pakeisti aplinką. Susikūrėme ir savo kelionės rutiną – važiuojam automobiliu, jį pasistatome, einame palei upę link Istorijų namų. O vienas didžiausių laimėjimų – tai, kad Simas išmoko pasakyti žodį „upė“. Paprastam žmogui tai nieko tokio, bet mums kartu tai didelis laimėjimas“, – dalijasi L. Vaičiūnė.

Mama taip pat pabrėžia, kad šis projektas svarbus ne tik vaikams, bet ir tėvams, kuriems dažnai trūksta palaikymo – jiems buvo surengtas ir atskiras, tik tėvams skirtas užsiėmimas.

„Užsiėmimas tėveliams – tai buvo tas retas laikas, kurį gali skirti tik sau. Auginant individualių  poreikių turintį vaiką, dažnai pamiršti save. Su laiku tampa akivaizdu, kad tokioje patirtyje tėvai dažnai lieka vieni – trūksta nuoseklios pagalbos ir aiškaus plano, kaip judėti pirmyn. Kiek patys tėvai sugeba išsikovoti – tiek ir turi.

Pamenu, kai gydytoja pasakė diagnozę, paklausiau: „O ką mums daryti toliau?“. Atsakymas pribloškė labiau nei pati diagnozė – „Jūs dabar turite išmokti su tuo gyventi.“ Kabineto durys užsidarė, diagnozė atsirado e. sveikatoje, ir tuo viskas tarsi baigėsi – mama lieka viena su daugybe minčių ir atsakomybės“, – atvirauja ji.

Kūryba padeda atsiskleisti ir stiprina pasitikėjimą savimi

Laura Mickutė, kurios sūnus užsiėmimus lanko jau ne pirmus metus, pabrėžia, kad kūrybinės veiklos vaikui tampa ne tik saviraiškos, bet ir emocinės gerovės šaltiniu.

„Mano sūnui keramikos užsiėmimai patiko nuo pat pirmo karto. Jis labai lengvai įsitraukė į veiklą ir labai laukia kiekvieno užsiėmimo. Jam patinka lipdymo procesas – liesti molį, jį formuoti, eksperimentuoti. Tai veikla, kuri leidžia jam nusiraminti ir išreikšti save be žodžių. Namuose jo darbai yra matomi – kai kurie įrėminti, kiti kaip magnetukai puošia šaldytuvą. Tai ne tik papuošia namus, bet ir daro didelę įtaką jo savijautai – jis mato, kad jo kūryba yra vertinama ir svarbi“, – sako ji.

Anot L. Mickutės, tokios veiklos muziejuje suteikia saugumo jausmą – nereikia jaudintis, ar vaikas „tinkamai“ elgsis, ar bus suprastas.

„Man, kaip mamai, galimybė dalyvauti saugioje ir pritaikytoje kūrybinėje veikloje kartu su vaiku labai svarbi. Tai erdvė, kurioje mes abu galime būti savimi. Be to, tai labai vertingas laikas kartu – ne skubėjime, o kuriant, patiriant ir džiaugiantis mažais dalykais“, – pasakoja ji.

Mama priduria, jog keramikos užsiėmimai taip pat turi įtakos jos ir sūnaus kasdieniam bendravimui: po veiklų vaikas būna ramesnis, labiau atsipalaidavęs, kartais net lengviau komunikuoja.

„Mūsų ryšys stiprėja per bendrą patirtį – kai kartu kažką kuriame, atsiranda daugiau artumo ir pasitikėjimo. Labai norėtųsi, kad tokie užsiėmimai tęstųsi ilgiau, nes jų nauda vaikams tikrai jaučiama“, – teigia L. Mickutė.

LNM jau ne vienerius metus kryptingai plėtoja įtraukties veiklas, skirtas įvairių poreikių bendruomenėms, taip prisidėdamas prie socialinės atskirties mažinimo. Vienas iš pavyzdžių – projektas „Viskas pagal planą“, kviečiantis šeimas kartu dalyvauti kultūrinėse veiklose ir stiprinti tarpusavio ryšius. 

Keramikos užsiėmimai organizuojami nedidelėse, iki 8 vaikų grupėse ir vyksta projekto pagrindu. Šiuo metu užsiėmimų ciklas artėja prie pabaigos, tačiau dar yra galimybė prisijungti prie vienos iš grupių. Lankytojai taip pat kviečiami gyvai pamatyti vaikų ir tėvų sukurtus darbus muziejaus erdvėse: prie Gedimino pilies bokšto kalno keltuvo ir prie Pilininko namo.

Daugiau informacijos: spausti čia.