Muziejaus sfragistikos rinkinį 2021 metais papildė vertingas 46 spaudų rinkinys, kuriame vyrauja spaudai, priklausę Suvalkų gubernijos miestų ir miestelių – Vilkaviškio, Virbalio, Marijampolės, Vištyčio ir kt. vietovių – vietos amatininkams: audėjams, siuvėjams, batsiuviams, kirpėjams, odininkams, kalviams. Taip pat yra ir keletas spaudų, priskiriamų valstybinėms institucijoms, įstaigų seniūnams, bažnytinėms organizacijoms ar bendruomenėms, pareigūnams. Visi jie datuojami XVIII a. pabaiga – XIX a. II puse.

Nuotraukose pateikiami veidrodiniai spaudų atvaizdai. Fot. Gediminas Trečiokas

Kartu su spaudais gauti ir keli 1916 metų dokumentai, priklausę Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvą okupavusios 10-osios vokiečių armijos karininkui.

Aptariamas sfragistikos rinkinys įsigytas iš Vokietijoje gyvenančių Metternich giminės palikuonių. Galima teigti, kad spaudai į Vokietiją buvo išvežti Pirmojo pasaulinio karo metais, kuomet Lietuvoje šeimininkavo okupacinė vokiečių kaizerinė valdžia.

Visi rinkinio spaudai žalvariniai. Vyrauja apvalios formos nuo 24 iki 35,5 mm skersmens spaudai; yra ir du ovalūs. Dauguma, net 29 vnt., spaudų turi tekintas medines gerai išsilaikiusias įvairių dydžių rankenas, kelių rankenos dažytos juoda spalva. Kiti 17 spaudų yra be rankenų. Daugumoje spaudų matomi ryškūs įrėžimai liudija tai, jog išimami iš apyvartos jie buvo sugadinami, kad jais nebebūtų galima naudotis. Nesubraižyti tik 8 vnt. rinkinio spaudų.

Didžiausią ir matyt vertingiausią rinkinio dalį sudaro įvairiems amatininkams priklausę spaudai. Pažymėtina, kad jie rodo ne tik amatininkų darbo įrankius, bet ir meistrų vardus bei pavardes. Keli Vilkaviškio m. amatininkų (audėjų) spaudai yra su 1828, 1835 ir 1843 m. datomis.

Pilypavo miestelio pirmos instancijos ordinarinio teismo (1791–1792) spaudas – tai šio sfragistikos rinkinio išskirtinės reikšmės eksponatas, papildantis mūsų žinias apie retus LDK miestų spaudus. Istoriko Edmundo Rimšos studijoje skelbiama informacija apie Pilypavo m. antspaudą, kuris istorijos šaltiniuose minimas tik 1867 metais. Tad įsigytasis spaudas yra unikalus tuo, kad po daugiau kaip 150 metų tampa prieinamas tyrėjams.

Į muziejų pateko neabejotinai svarbūs ir daug nežinomų mūsų krašto istorijos faktų galintys atskleisti eksponatai.

Didžioji rinkinio dalis – 43 vnt. – buvo įsigyti finansuojant Lietuvos kultūros tarybai.

Petras Repšys (g. 1940 m.) yra vienas žymiausių nūdienos dailininkų, kūręs ir tebekuriantis įvairiausiomis technikomis. Lakštinė grafika, ekslibrisai, knygų iliustracijos, molbertinė tapyba, skulptūra, freska ir medalininkystė – visa tai jo išbandyta ir išgyventa. Per penkis dešimtmečius surengta per trisdešimt autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauta daugybėje grupinių parodų. 1985 m. už freską „Metų laikai“ ir litografijų ciklą „Mano tėvynė“ apdovanotas LTSR valstybine premija, 1997 m. už ofortų ciklą „Vilnius“ ir medalių ciklus „Iš Lietuvos panteono“, „Lietuvos ginklo pergalės“, „Lemtingi Lietuvos tūkstantmečio įvykiai“, „Nepriklausomybės šventės ir tragedijos“ – Nacionaline kultūros ir meno premija.

Su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dailininką sieja ne vienerius metus trunkanti ypatinga bičiulystė. 2017 m. muziejus išleido katalogą Petras Repšys: medaliai ir plaketės (sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė), 2020 m. surengė jubiliejinę retrospektyvinę parodą „Petras Repšys: darbai“ (kuratorė G. Jankevičiūtė) ir išleido parodos vadovą (sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė) Petras Repšys: darbai, 2021 m. Jono Šliūpo muziejuje eksponavo grafikos darbų parodą „Pasikalbėjimai su savimi“ (kuratorė Giedrė Jankevičiūtė).

Autorius ne kartą muziejaus rinkiniams dovanojo savo darbų: apie penkiasdešimt medalių, per šešias dešimtis ekslibrisų, o 2020 m. – ir pirmą kartą parodoje visuomenei pristatytą daugiau nei tris dešimtmečius kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“. Šiais metais Ikonografijos skyriaus rinkinius solidžiai praturtino už Lietuvos kultūros tarybos skirtas lėšas įsigyti P. Repšio kūriniai: reljefas „Žuvusioms baltų gentims“ ir 12 kaligramų rinkinys. Reljefas „Žuvusioms baltų gentims“ – tai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistikos centre esančio P. Repšio reljefo (simbolinio palaidojimo,  kenotafo)  autorinė replika, atlikta kita, galvanoplastikos, technika. Šioje memorialinėje  plokštėje pavaizduota moteris su paguldytu ant jos kūno berniuku – archeologų rasto palaidojimo pavyzdys. Aplink juos sudėlioti  daiktai: dešinėje – priklausantys moteriai, kairėje – vyrui. Plokštėje surašyti išnykusių prūsų bei kitų baltų genčių žodžiai: žmonių vardai, hidronimai, toponimai. Tai savotiškas baltų genčių pasaulio žemėlapis.

Piešiniai-kaligramos su lietuviškomis patarlėmis – atskira P. Repšio kūrinių grupė. Dailininkas išsirinko jam labiausiai patikusius smulkiosios lietuvių tautosakos posakius ir pradėjo juos piešti.  Prof. Giedrei Jankevičiūtei autorius prisipažįsta, kad jam labai svarbi jo gimtoji  kalba: „šiais laikais lietuviškai kalba vis mažiau žmonių; kad ji išliktų, P. Repšio įsitikinimu, būtina kurti rašto  paminklus. Dar geriau, jei šie paminklai yra su vaizdu, kuris iliustruoja tekstą ir praplečia jo prasmę, suteikdamas  papildomų matmenų ir tam tikrą universalumą, nes vaizdą perskaitys ir tas, kuris nesupranta lietuviškai“.

Naujai įsigyti P. Repšio kūriniai visuomenei bus pristatyti 2022 m. Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje numatomoje surengti P. Repšio parodoje „Mano Tėvynė“.

Autoriaus darbai įsigyti finansiškai parėmus Lietuvos kultūros tarybai.