Rugpjūčio 29 d. prasidės jau 10 kartą rengiamas vienintelis toks Lietuvoje įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“. Klausytojams pristatoma programa ne tik primins vienus įdomiausių per visą laikotarpį sukurtų kūrinių, bet ir kvies apmąstyti kaitos temą, rašoma festivalio organizatorių pranešime žiniasklaidai.

Kaip teigia vienas iš festivalio įkūrėjų, kompozitorius ir kultūros agentūros „Meno genas“ vadovas Matas Drukteinis, prieš dešimt metų pradėjus organizuoti „Muziką erdvėje“ net negalėjo įsivaizduoti, kad festivalis taps neatsiejama Vilniaus kultūrinio gyvenimo dalimi bei vienu pagrindinių šalies šiuolaikinės muzikos festivalių.

„2014 metais „Muziką erdvėje“ pradėjome kaip kompozitorių kūrybinę platformą, skatinančią muziką atsiverti visuomenei, mažinti skirtį tarp vadinamosios akademinės, arba elitinės, šiuolaikinės muzikos ir klausytojų. Tam pasirinkome kryptį, muziką sujungiant su viešosiomis erdvėmis, kasdiene žmonių aplinka ir taip susiformavo festivalio kelias, skirtas įvietintai muzikai ir kūrybai“, – festivalio pradžią prisimena M. Drukteinis.

Per 10 metų – pusšimtis kūrinių miestui

Festivalis „Muzika erdvėje“ per šį laikotarpį „įgarsino“ per pusšimtį Vilniaus miesto ir jo apylinkių erdvių. Specialiai sukurti kompozitorių ir kitų sričių menininkų kūriniai ne tik siūlė pažinti supančią aplinką neįprastu būdu, bet kartu kvietė gilintis į visuomenei svarbias temas: žmogaus ir valstybės santykį, laiką, bendruomenes, miestą kaip archetipą bei kitas, o su renginių ciklu „Muzika Vilniui“ – švęsti sostinės 700-ąjį jubiliejų.

„Festivalis kvietė ir kvies pažinti miestą, didesnį dėmesį atkreipti į supančią aplinką, daugiau ir giliau apmąstyti savo santykį su ja. Per dešimt metų menininkai savo kūrybą paskyrė tokioms neįprastoms erdvėms kaip TV bokštas, Valdovų rūmai ar Keturiasdešimties Totorių kaimo bendruomenė, muzika skambėjo miesto parkuose, skveruose ir net Vilnelės upėje!“ – pasakoja organizatoriai.

Tai, anot festivalio meno vadovės kompozitorės Agnės Matulevičiūtės, ir pasufleravo šių metų festivalio kryptį: „Tiek daug įdomių kūrinių sukurta, tad nusprendėme, kad žymint apvalią sukaktį norėtųsi bent dalį šių kūrinių pakartoti. Ir ne tik pakartoti, o ir pakviesti tiek dalyvius, tiek klausytojus apmąstyti, kas mums yra kaita.“

Programoje – vieni įdomiausių kūrinių

Nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 7 d. vyksiantis festivalis į Vilniaus sceną sugrąžina vienus įdomiausių per 10-metį sukurtų kūrinių ir dėmesį skiria kaitos temai. Kaip keičiasi miestas ir mums pažįstamos arba dar iki šiol neatrastos erdvės? Kaip keičiamės mes, galų gale, ar pasikeitė kūriniuose pristatytų temų ir problemų diskursai?

Festivalis rugpjūčio 29-ąją pakvies į atidarymą, kuriame vėl suskambės vienas pirmųjų festivalio istorijos kūrinių – 2014 metais sukurta ir dabar rekomponuota Dominyko Digimo kompozicija „Tarp“, skirta Vilniaus geležinkelio stoties požeminei perėjai. Ją bare „Peronas“ pratęs gimtadienio šventė, lydima susitikimų ir pokalbių su festivalio dalyviais bei miestui neabejingais vilniečiais.

Pirmąjį savaitgalį, rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 1 d., festivalis pasiūlys aplankyti instaliacijas. Šalia Aušros vartų įsikurs 2021-aisiais pirmą kartą pristatyta Andriaus Šiurio ir Paulinos Simutytės instaliacija „Laikas gimti ir laikas mirti“. Šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų – šio pastato balkonui skirtas Agnės Matulevičiūtės kūrinys „Aktas“ (2020). Vilniaus viešajame transporte, 3G maršruto autobuse, vėl bus galima pasiklausyti Ritos Mačiliūnaitės ir Aivaro Dočkaus muzikinės kelionės „Pirmosios minutės Vilniuje“ (2022).

Festivalis prisimins ir sostinės 700-mečiui skirto ciklo „Muzika Vilniui“ sukurtus kūrinius. Publika kviečiama aplankyti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinėje skambančio Toshio Hosokawa bei Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume – Anna Korsun kompozicijų instaliacijas, taip pat dalyvauti specialiose ekskursijose.

Rugpjūčio 30 d., penktadienį, festivalis kartu su Vilniaus alternatyvaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ rengiamoje ekskursijoje pakvies prisiminti 2018 metų „Muzikos erdvėje“ dedikaciją R. Gavelio „Vilniaus pokeriui“.

Nuo Botanikos sodo iki Vilnelės upės

Rugsėjo 4–7 dienomis programą pratęs koncertai bei performansai. Kompozitoriai sukūrė naujas kūrinių versijas ar adaptacijas, taip atsiliepdami į šių metų festivalio temą bei reaguodami į savo pasirinktos erdvės, temos, asmenybės kaitą nuo pirmosios kūrinio premjeros.

Trečiadienį, rugsėjo 4-ąją, Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriuje miesto temperatūros kaitą pakvies stebėti Maksimiliano Opriškos-Fume garso ir šviesų instaliacija „Temporature“ (2022). Ją lydės naktinės ekskursijos po Botanikos sodą.

Ketvirtadienį kompozitorius ir violončelininkas Anton Lukoszevieze pasiūlys tyrinėti alternatyvias sostinės erdves. Jo kūrinys „Vilniaus panoramos“ (2023) skambės po Liubarto tiltu. Penktadienį programą pratęs dar 2017 metais sukurto Jutos Pranulytės kūrinio „Giesmės be namų“ interpretacija, kurią lydi miesto nakvynės namų gyventojų balsai. Kompozicija sukurta Vilniaus „Vilko pėdos“ namams ir išryškina mūsų visuomenės socialinius skaudulius.

Rugsėjo 7-ąją, šeštadienį, festivalį užbaigs vandens ir laiko tėkmei skirtas vienas įspūdingiausių dešimtmečio „Muzikos erdvėje“ kūrinių – Antano Jasenkos „Matrics-Natūra“, muzikantų gyvai atliekamas Vilnelės upėje Bernardinų sodo teritorijoje.

Visi festivalio renginiai šiais metais nemokami.

Festivalio programą galima rasti puslapyje. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, strateginis partneris – Lietuvos kompozitorių sąjunga.