Istorijų namuose pristatoma paroda „Deivės ir kariai“ supažindina su žymiausia lietuve archeologe pasaulyje Marija Gimbutiene (1921–1994) ir jos mokslinėmis įžvalgomis. Lankytojui atskleidžiamos dvi fundamentalios mokslininkės hipotezės apie Europos kultūros raidą ir tapatybę, pelniusios jai visuotinį pripažinimą ir įkvėpusios naujus mokslinius, visuomeninius judėjimus.

Prieš 8000 metų pietrytinėje Europos dalyje ėmė plisti pirmieji žemdirbiai, atsinešę žinias, papročius, sambūvio nuostatas ir atsigabenę naminius gyvūnus iš Artimųjų Rytų. Prisitaikius prie gamtinių sąlygų, užmezgus ryšius su vietinėmis medžiotojų-žvejų bendruomenėmis, nuo Graikijos iki Karpatų kūrėsi savita kultūra, kurią Marija Gimbutienė pavadino Senąja Europa. Čia klestėjo meno ir technologijų įvairovė, bet akivaizdūs buvo ir bendri bruožai: stambios, šimtmečius gyvavusios gyvenvietės, keramikos, metalurgijos ir kitų sričių specializacija, prekyba ir netgi rašto užuomazgos. Tačiau svarbiausia, kad ši visuomenė savo gyvenimą grindė moteriškų dievybių kultu ir čia vyravo Deivės religija.

Ši civilizacija žlugo iš stepių prieš 6000 metų ėmus veržtis Kurganų kultūros žmonėms. Tai buvo gyvulininkyste besivertę klajokliai, apsiginklavę durklais, kirviais ir lankais, atpažįstami iš ypatingo būdo laidoti savo artimuosius pilkapiuose – kurganuose. Jų paskleista indoeuropiečių kalba, patriarchalinės tradicijos, tridalis pasaulio suvokimas tapo neatsiejamu šiandieninės Europos kultūros pagrindu.

Marijos Gimbutienes Europos kultūrinį virsmą apibūdinančias hipotezes parodoje iliustruoja būtent tie archeologiniai radiniai, kuriais mokslininkė kliovėsi jas iškeldama. Į parodą Lietuvoje, Istorijų namuose, šie unikalūs eksponatai atvyko iš penkiolikos įvairių Europos muziejų ir įstaigų.

Trečioji parodos dalis ne mažiau svarbi. Ji – apie pačią Marijos Gimbutienės asmenybę ir jos gyvenimą, apie moterį, pasitraukusią iš Lietuvos dėl sovietų okupacijos, ištvėrusią migracijos keliamus sunkumus, bet neatsisakiusią savo svajonių ir tapusią pasaulinio garso mokslininke. Jos gyvenimas – tai absoliučiai išskirtinė istorija.

Paroda veiks Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, nuo 2021 m. rugsėjo 23 dienos iki 2022 m. kovo 13 dienos.

Apsilankymas parodoje: spausti čia (nuoroda)

Ekskursijos parodoje: spausti čia (nuoroda)

Edukacijos parodoje ( šeimoms ir moksleivių grupėms): spausti čia (nuoroda)

Parodos tinklalaidė: spausti čia (nuoroda)

Antropomorfinė skulptūrėlė. Hamandžios kultūra, 5000–4600 m. pr. Kr, Baia, Tulčos aps., Rumunijos nacionalinio muziejaus kolekcija, nr. 11662, © MNIR 2021, fot. Marius Amarie