Naujas Lietuvos nacionalinio muziejaus įvaizdis ir trys jo ambasadoriai
2021 04 28
Lietuvos nacionalinis muziejus keičia savo vizualinę tapatybę: pasitelkęs tris jaunosios kartos dizainerius bei tris pramogų ir muzikos pasaulio atstovus pristato naują savo įvaizdį. Vizualinės tapatybės pasikeitimas kartu yra ir siekis parodyti vidinį pokytį: muziejus ieško glaudesnio ryšio su bendruomenėmis ir įvairioms sritims atstovaujančiais visuomenės nariais. Muziejus – atviras, kviečiantis, įkvepiantis. Būtent tai įrodo ką tik įvykęs bendras muziejaus, nuomonės formuotojų ir kūrėjų projektas, kurį lydi šūkis „Naujas praeities veidas“.
Lietuvos nacionalinis muziejus pakvietė tris jaunųjų dizainerių atstovus apsilankyti muziejaus padaliniuose, ekspozicijų bei parodų erdvėse ir iš praeities pasisemti įkvėpimo savo kūrybai. Po apsilankymo jaunieji kūrėjai – Vida Strasevičiūtė, Katrina Knizikevičiūtė-Bajoras ir „Between lab“ – pristatė trejus skirtingus drabužius, kuriuos sukurti įkvėpė muziejaus aplinka.
Dizainerėms Miglei Janušaitei ir Julijai Frodinai („Between lab“) kūrybiniu atspirties tašku tapo Kazio Varnelio namuose-muziejuje eksponuojami dailininko paveikslai; Vidai Strasevičiūtei („Upcycled by LT“) – Naujajame arsenale eksponuojama lietuvių tautinio kostiumo ekspozicija, o Katrinai Bajoras – netrukus duris visuomenei atversiantis naujasis muziejaus padalinys Istorijų namai su paroda apie senovės Egipto mumijų tyrimus.
Rūbas, įkvėptas optinio meno meistro darbų
Miglė Janušaitė ir Julija Frodina, atstovaujančios jų pačių sukurtam prekės ženklui „Between lab“, jau ne vienerius metus savo kūrybiniais atradimais džiugina mados žinovus Paryžiaus mados savaitėje, o jų rankų darbo kūriniais prekiaujama nuo JAV iki Japonijos. Įkvėpimo sukurti naują rūbą joms suteikė apsilankymas Kazio Varnelio namuose-muziejuje.
„Optinio meno meistro Kazio Varnelio darbams būdingas minimalizmas, ritmiškos kompozicijos, konstruktyvi grafika, optinės iliuzijos efektai, spalvų deriniai – visa tai yra artima ir „Between lab“ kūrybai. Inspiracijos šaltiniu kuriant kostiumą tapo du Kazio Varnelio darbai: „Pseudo labyrinth“, šiuo metu puošiantis gyvenamąjį namą Savanorių prospekte Vilniuje, ir 1968 metais sukurtas kūrinys „Variations“, – pasakoja merginos.
Pristatyti jaunųjų dizainerių sukurtus kostiumus sutikę garsūs šalies pramogų pasaulio ir muzikos atstovai tuo pačiu tapo ir atsinaujinančio Lietuvos nacionalinio muziejaus įvaizdžio ambasadoriais. Nesunkiai atpažinsite, jog dainininkės ir knygų autorės Jurgos Šeduikytės dėvimi drabužiai – tai Kazio Varnelio namų-muziejaus apsilankymo įkvėptas „Between lab“ darbas.
„Jurgos švarkas – paveikslo „Pseudo labyrinth“ išraiška. Panaudoto audinio, kuris primena japonišką popierių „Yuki“, skaidrumas sukuria trimatį labirinto įvaizdį: galima matyti švarko konstrukcijos sluoksnius. Bendra švarko konstrukcija pakartoja „Pseudo labyrinth“ švarių linijų dinamiką. O paveikslas „Variations“ mus patraukė dėl vaizdinės sąsajos su japonišku popieriaus lankstymo menu origamiu. Šią techniką pasitelkėme mūsų kostiumo medžiagos faktūrai sukurti: kostiumo kelnių medžiaga sulankstyta rankomis iš kokoso pluošto. Sukurtas medžiagos ornamentas – mūsų siekis atkartoti Varnelio ornamentiką, o medžiagos paviršiuje atsiradęs šešėlių žaismas pakartoja menininko darbo spalvų monochromiją“, – pasakojo kūrėjos.
Įkvėpimo šaltinis – tautinis kostiumas
Tvaraus dizaino atstovė ir iniciatyvos „Upcycled by LT“ įkūrėja Vida Strasevičiūtė, savo kūryboje naudojanti įvairių audinių bei avikailio atraižas ir likučius, ieško įvairiausių būdų drabužiams išsaugoti, prikelti antram gyvenimui.
„Įkvėpimo šaltiniu man tapo tautinis kostiumas, kurį aptikau Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale, Etnografijos ekspozicijoje. Mano pačios asmeninis santykis su tautiniu kostiumu greičiausiai yra glaudesnis, nei daugelio, mat pati turiu autentišką aukštaičių tautinį kostiumą“, – pasakoja kostiumo dizaino magistrė V. Stasevičiūtė.
Jaunoji kūrėja prisipažįsta, jog kūrybai ją įkvepia ne tik polinkis eksperimentuoti su stereotipais, bet ir liaudies muzika, kurios klausosi kurdama. Strasevičiūtės drabužis, dekoruotas tradiciniais lietuvių liaudies audimo raštais, yra aliuzija į tautinį kostiumą. Šio dizainerės sukurto drabužio modeliu ir Naujojo arsenalo įvaizdžio ambasadore tapo socialinė aktyvistė Dovilė Filmanavičiūtė.
Pirmasis svečias Istorijų namuose – Egipto faraonas
Mados dizainerė Katrina Knizevičiūtė-Bajoras įkvėpimo ieškojo naujausiame ir moderniausiame Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Istorijų namuose. Čia gegužės 6 dieną duris lankytojams atvers paroda „Ką slepia sarkofagas?“, pasakojanti apie senovės Egipto mumijų tyrimus Lietuvoje.
„Įsivaizduokite modernų faraoną. Jo dėvimas trijų spalvų – turkio, geltonos ir baltos – apdaras išryškina tvirtą laikyseną. Jį puošia penkiolika senovės Egipto hieroglifų ir dvi auksu tviskančios sagės, atspindinčios tų laikų įsitikinimą, kad dievų oda turėjusi būti auksinė“, – pasakoja dizainerė.
Moderniu faraonu, vilkinčiu dizainerės sukurtais apdarais, o kartu ir naujojo muziejaus padalinio – Istorijų namų – įvaizdžio dalimi tapo šiemet Eurovizijos dainų konkurse Lietuvai atstovaujantis muzikos grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.
„Ši bendra muziejaus, jaunųjų kūrėjų, muzikos pasaulio atstovų bei aktyvių ir drąsiai savo nuomonę reiškiančių visuomenininkų kampanija yra tik bendradarbiavimo pradžia. Ateityje ir toliau ieškosime panašių sąlyčio taškų su įvairiomis bendruomenėmis, kuriančiais žmonėmis, šeimomis, verslu bei visais aktyviais visuomenės atstovais. Siekiame, kad muziejus kiekvienam taptų artimu ir atviru, pažinimo ir įkvėpimo šaltiniu“, – apie pokyčius kalbėjo Rūta Kačkutė.