2023 m. lapkričio 26 d. Lenkijos valstybės ištakų muziejuje Gniezne (Muzeum Początków Państwa Polskiego w Gnieźnie) atidaryta paroda „Początki Litwy / Lietuvos ištakos / Origins of Lithuania“. Paroda pristato baltų gentis, pasakoja baltų genčių telkimąsi ir valstybės susikūrimą, o kartu – Vilniaus miesto pradžią. Joje galima išvysti itin retai viešai eksponuojamas V–XIV a. muziejines vertybes. Svarbią šios parodos dalį sudaro 450 unikalių archeologinių eksponatų, įvertintų beveik 200 tūkstančių eurų, iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių.

Parodos atidaryme dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, kad ši Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su Kernavės archeologinės vietovės muziejumi rengta paroda yra viena didžiausių ir išsamiausių baltų gentims ir Lietuvos valstybės susikūrimo istorijai skirtų parodų, eksponuojamų užsienyje.

Anot muziejaus vadovės, ši paroda labai svarbi toliau stiprinant kaimyninių šalių kultūrinius ryšius. Tai dar vienas didelis žingsnis pristatant baltų genčių kultūros paveldą tarptautinėje erdvėje. Lietuvos valstybės ištakoms skirtos parodos pagrindiniu akcentu tapo archeologiniai radiniai, atskleidžiantys sėlių, žemaičių, žiemgalių, lietuvių, kuršių ir aukštaičių genčių istoriją. Vertingi archeologiniai radiniai suteikia galimybę Lenkijos visuomenei pirmą kartą taip išsamiai susipažinti su išskirtiniu baltų materialinės kultūros paveldu, suprasti genčių konsolidacijos raidą ir virsmo iš atskirų klanų į vienalytę Lietuvos valstybę prielaidas.

„Politiniai bei kultūriniai centrai Kernavė, Trakai ir Vilnius rytų Lietuvoje suformavo valstybės branduolį, kuris su pakilimais ir nuosmukiais štai jau beveik 800 metų yra mūsų namai. Namai, kuriuose glūdi mūsų kaip lietuvių tautos stiprybės šaknys, namai, kuriais didžiuojamės, kuriuos giname“, – kalbėjo dr. R. Kačkutė. Tarp eksponatų parodos lankytojai išvys turtingą juvelyrinių baltiškų dirbinių kolekciją, baltų kariauną menančią ginkluotę, unikalų sidabro lydinių lobį, ankstyviausią Vilniaus miesto istoriją bylojančius artefaktus ir kitas muziejaus lobynuose saugomas vertybes.

„Tyrinėdami šiuos archeologinius radinius turime galimybę geriau suprasti baltų genčių kasdienybės ir karybos, amatų ir religijos, ūkio ir prekybos, o taip pat ir ankstyvosios Lietuvos valstybės istoriją. Valstybės, kuri užgimė gentinės diduomenės dėka, tačiau kurios kiekvienas regionas prisidėjo sukuriant bendrą kalbinį ir kultūrinį identitetą. Augdama ir besivystydama Lietuva XIII–XIV a. tapo galinga valstybe tiek kariniu, tiek kultūriniu atžvilgiu“, – parodos atidaryme akcentavo dr. R. Kačkutė.

Tarp parodos eksponatų – ne tik subtiliais raštais dekoruoti ir formų įvairove pasižymintys baltų meistrų pagaminti papuošalai, bet ir ginklai ar įvairios žirgo aprangos detalės. Sidabru puošti kirviai ir kalavijai, įmantrių formų ietigaliai, strėlių antgaliai, peiliai, ornamentuotos balnakilpės, žąslai ir kiti kalvystės bei juvelyrikos kūriniai kvies parodos lankytojus pažinti didingą baltų pasaulį.

Bendrą Lenkijos valstybės ištakų muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodą bus galima aplankyti iki 2024 metų rugsėjo mėnesio pabaigos.

Fot. Bartosz Janiczek, Rekografia