2025 METAIS MES ŠVENČIAME 170 METŲ GIMTADIENĮ!
Lietuvos nacionalinis muziejus yra pirmasis viešas muziejus Lietuvoje.
Muziejaus istorija yra neatsiejama visos Lietuvos muziejininkystės raidos dalis, o jo ištakos siekia 1855 m., kai Eustachijaus Tiškevičiaus rūpesčiu, remiantis jo sukauptais rinkiniais, buvo įkurtas pirmasis viešasis muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus.
Šiandien Lietuvos nacionalinis muziejus saugo didžiausią kolekciją Lietuvoje – daugiau kaip 1,5 mln. reikšmingų Lietuvos istorijai ir kultūrai eksponatų – ir vienija 12 padalinių.
Kviečiame švęsti Lietuvos nacionalinio muziejaus 170 metų gimtadienį – prisiminti istoriją, atrasti naujus pasakojimus ir kurti muziejų kartu! Kiekvieną mėnesį jūsų laukia ne tik įkvepiančios parodos, bet ir specialūs renginiai bei netikėtos patirtys tiek muziejaus erdvėse, tiek virtualiai. Dalį mūsų parodų bus galima aplankyti ir kituose Lietuvos muziejuose bei užsienyje.
LNM 170-ojo gimtadienio proga vieno eksponato parodos visuose muziejaus padaliniuose:
- Pilininko namas | Žiedas
- Senasis arsenalas | Perkūnas
- Naujasis arsenalas | Rezidencija
- Istorijų namai | Verpstė
- Gedimino pilies bokštas | Vėliava
- Signatarų namai | Balkonas
- Vilniaus gynybinės sienos bastėja | Mūras
- Kazio Varnelio namai-muziejus | Monstrancija
- Buvusi areštinė | Statinys
- Jono Šliūpo muziejus | Komiksas
- Jono Basanavičiaus gimtinė | Fonografas
- Vinco Kudirkos muziejus | „Varpas“
Gražiausių lietuviškų ir čekiškų knygų paroda
Tradicinė tapusi gražiausių knygų paroda, pristatanti pastarųjų metų tiražinės knygos meno tendencijas Čekijoje ir Lietuvoje.
Kur? Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26, Vilnius)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
„Etnografinis opartas“ Ispanijoje
Lietuvos nacionalinis muziejaus paroda „Etnografinis opartas“, kurioje susipina tradicinė lietuvių liaudies tekstilė ir Kazio Varnelio optinis menas, tęsia savo kelionę. Šis projektas kviečia pažvelgti į tekstilę kaip į dinamišką meno formą, kurioje susilieja paveldas ir inovacijos.
Kur? Valensijos istorijos muziejus (C/ València, 42, L’Olivereta, Valensija)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Atokvėpio formos“
Parodoje pristatomos Vaclovo Strauko ir Aleksandro Macijausko fotografijos nukelia į XX amžiaus 8–9 dešimtmečius. Prabėgus beveik pusei amžiaus jos leidžia stebėti gamtinius ir kultūrinius pokyčius bei liudija nenutrūkstamą visagalio laiko tėkmę.
Kur? Jono Šliūpo muziejus (Vytauto g. 23a, Palanga)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ Japonijoje
Ši Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda pasakoja apie sovietų represijas prieš okupuotos Lietuvos gyventojus, kai tūkstančiai jų – įskaitant moteris ir vaikus – buvo prievarta išvežti iš savo namų. Netekę laisvės, jie kentėjo nuo bado, sunkaus darbo ir sekinančių gyvenimo sąlygų. Tačiau net ir tremtyje jie išsaugojo savo kalbą, tradicijas ir viltį sugrįžti namo.
Kur? Žmonijos uosto Tsuruga muziejus (23-1 Kanegasaki-cho, Tsuruga)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Istorija vizgina uodegą“
Nuo šuns, besiglaudžiančio prie ugniakuro piliakalnio gyvenvietėje iki gulinčio Lietuvos valdovui prie kojų ar glostomo partizano rankos. Kaip atrodė šunų kelionė Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki šiandienos?
Šuo buvo pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas. Per ilgus tūkstantmečius laukinis padaras tapo nepakeičiamu žmogaus bendradarbiu ir draugu.
Paroda „Istorija vizgina uodegą“ kviečia atrasti šios draugystės pėdsakus istorijoje, archeologijoje ir mene, susipažinti su šunimis, palikusiais pėdsaką Lietuvos istorijoje, patirti pasaulį jų akimis ir nosimi bei išsiaiškinti svarbiausią klausimą: koks šuo būtumėte jūs?
Kur? Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Plyta prie plytos“
Šioje parodoje siūloma pažvelgti į plytą iš arčiau ir sužinoti, kaip jos buvo gaminamos, kodėl įgydavo vienokią ar kitokią formą ir kokios informacijos šiandien gali suteikti apie ją pagaminusių žmonių kasdienę aplinką.
Kur? Vilniaus gynybinės sienos bastėja (Bokšto g. 20, Vilnius)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“
Dviejų amžininkių karalienių Barboros Radvilaitės ir Kotrynos Jogailaitės skaudžiu, permainingu, didingu ir kvapą gniaužiančiu gyvenimo keliu vedantis parodos pasakojimas atskleis ne tik jų, bet ir mūsų šalies gyvavimo bei išlikimo istoriją. Parodos lankytojus užburs autentiški eksponatai, gyvas, įtraukiantis, atmosferiškas garso pasakojimas, moterų likimų permainingumą atskleidžianti parodos architektūra.
Kur? Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę 1992–2004“
„Rave Nation“ – tai paroda ne visai apie vakarėlius. Arba – ne vien apie vakarėlius.
Tai archyvas, lūžio lauko žemėlapis, kuriame reivas atpažįstamas kaip kultūros forma, kaip pasipriešinimo, pabėgimo ir (per)formavimo mašina, kuri parodoje rodoma tik smulkiose atplaišose, likusiose po intensyvaus vakarėlio „mūšio“: skrajutėse, fotografijose ir archyviniuose videoįrašuose.
Kur? Lukiškių kalėjimas 2.0 (Lukiškių skg. 6, Vilnius)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Nešventieji radiniai“
Praskleiskite XVI–XVII a. Vilniaus paslapčių šydą ir patirkite išskirtinę, laisva renesanso dvasia alsuojančią Vilniaus istoriją, kuriai nesvetimas ir paprastasis buitiškas gyvenimas, ir rafinuoti žaidimai bei šelmiškos alegorijos.
Kur? Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3, Vilnius)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Tarptautinė paroda „Austas valstybingumo simbolis“ Valensijos Šilko muziejuje
Paroda „Austas valstybingumo simbolis“ pristato kontušo juostas – išskirtinį Abiejų Tautų Respublikos (ATR) audimo meną ir ypatingą kultūros ženklą, kuris buvo tapęs ir politiniu simboliu. Šios juostos, austos XVIII a. Lietuvos audimo manufaktūrose, pirmiausia Slucską išgarsinusioje dirbtuvėje, įkūnijo bajorijos tapatybę, politinį orumą ir bendrą ATR idealų audinį.
Kur? Valensijos šilko muziejus (Calle Hospital, 7, Valencia)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Laimingi, nes vaikai“
Parodoje pristatomi etnografiniai žaislai ir fotografo Rimaldo Vikšraičio kūryba byloja nykstančią praeitį. Vakardiena dar gyva atmintyje, tačiau vis labiau nuo jos tolstame, beveik nepastebėdami ir neįvertindami joje sukauptos išminties. Turėtume džiaugtis, o ne stebėtis, kiek laimės vaikams atneša rankų darbo žaislai ar tiesiog taškymasis baloje, neturėtume baimintis, kai vaikai mokosi išgyventi liūdesį − ta artimųjų rūpesčio, vaikiškos išmonės ir netikėtumų įvairovė visais laikais buvo įrankis tvirtam asmenybės pamatui suręsti.
Kur? Jono Šliūpo muziejus (Vytauto g. 23a, Palanga)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“
Apsispręsti, susitarti ir liudyti – tai pagrindiniai darbai, kuriuos turi atlikti signataras. Atrodytų nedaug, tačiau vykstant nuožmiam karui, šios sąvokos įgauna visiškai kitokias prasmes. Apsispręsti – nesusitaikant su agresija, atsisakant esamo gyvenimo ir rizikuojant savo bei artimųjų gyvybėmis. Susitarti – dėl tikslo, kurio gali ir nesulaukti. Liudyti – tiesą ir laisvę, nepaisant tvyrančio teroro ir nežinomybės.
Kur? Vinco Kudirkos muziejus (V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Mariaus Baranausko fotografijų paroda „Sugrįžimai“
Šiemet Palūšės bažnyčia mini 275 metų sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus parengė ir rugpjūčio 1 d. atidaro Mariaus Baranausko fotografijų parodą „Sugrįžimai“. Būtent šio fotografo objektyve prieš penkis dešimtmečius atsidūrusi Šv. Lauryno atlaidų šventė į Palūšę vėl sugrįš parodos pavidalu.
Kur? Ignalinos krašto muziejus (Ateities g. 43, Ignalina)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“
Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios prieangyje, sieninio laikrodžio spintoje, 1990 m. dailėtyrininkė Marija Matušakaitė (1924–2016) aptiko gausiai papuoštą Dievo Motinos su kūdikiu skulptūrą. Atpažinusi gotikinį kūrinį, ji suprato – net jei nieko daugiau šiame gyvenime nenuveiktų, vien tokio atradimo pakaktų!
Kur? Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26, Vilnius)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
Paroda „Lazaris Kaganas: šaržai ir karikatūros“
1932 metų liepos 28 dieną Palangos vidurinės mokyklos salėje su pirma asmenine paroda debiutavo jaunas, vos dvidešimt dvejų metų, dailininkas karikatūristas Lazaris Kaganas. Dideliame parodos lankytojų būryje išsiskyrė, ko gero, didžiausia tarpukario Lietuvos žvaigždė – operos solistas Kipras Petrauskas. Jis nebuvo eilinis dalyvis, bet oficialus parodos atidarymo vedėjas. Prie parodos organizavimo daug prisidėjo žurnalistas Antanas Steponaitis, dirbęs žurnalo Lietuvos pliažas redakcijoje. Paroda sulaukė didelio susidomėjimo ir padėjo Kaganui iškilti ir pradėti sėkmingą karjerą.
Kur? Jono Šliūpo muziejus (Vytauto g. 23a, Palanga)
Plačiau apie parodą: spausti čia.
LNM 170-ajam gimtadieniui skirta paroda
Kur? Virtualioje erdvėje
Paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos“
Kur? Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius)
