Tai fonografas – pirmasis prietaisas, skirtas garso įrašymui ir atkūrimui. 19 amžiuje Thomo Edisono išrastas, to meto žmonėms jis atrodė kaip stebuklas.

Etnografas ir archeologas Eduardas Volteris, per vasaros ekspedicijas keliaudamas po Lietuvą, tokiu prietaisu 1908 m. padarė pirmuosius lietuvių liaudies dainų įrašus. Galbūt šio pavyzdžio įkvėptas, fonografą – gana brangų tais laikais aparatą – įsigijo ir Jonas Basanavičius ir ėmė juo įrašinėti liaudies dainas. Pirmieji įrašai padaryti 1909 m. lapkričio 4 d., viešint pas bičiulį kunigą Motiejų Gustaitį Zagrados dvare Garliavos apylinkėse.

Garsas buvo įrašomas adatėlei reaguojant į garso bangas ir įrėžiant griovelius į vaškinius volelius. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvo fonduose dabar saugomi 22 vaškiniai fonografo voleliai, kuriuos J. Basanavičius įrašė 1909–1912 metais. Juose užfiksuota 40 lietuvių liaudies dainų. Beveik šimtą metų apipeliję, suskilinėję vaškiniai voleliai išgulėjo archyvo lentynose.

2006 m. į institutą buvo pakviestas Vienos fonogramų archyvo specialistas Franzas Lechleitneris. Senuosius volelius jis restauravo ir perrašė į skaitmenines laikmenas. Nors didesnės dalies fonografu įrašytų dainų kokybė nėra itin gera, tačiau didžiausia jų vertė – autentiškumas. Šiandien visos J. Basanavičiaus užrašytos dainos yra prieinamos kiekvienam norinčiajam iš arčiau susipažinti su senąja lietuvių dainuojamąja tradicija.

Kur? – Jono Basanavičiaus gimtinė (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.).

Kada? – iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Kaina? – Lankytojo bilietas suaugusiajam 4 Eur, lengvatinis bilietas 2 Eur

2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus švenčia savo 170-ąjį gimtadienį! Šia ypatinga proga kviečiame Jus leistis į žaidimą-kelionę, kuris apims visus dvylika mūsų muziejaus padalinių. Tai ne tik smagus iššūkis, bet ir galimybė laimėti dovanų. Norite sužinoti daugiau? Spauskite ČIA.