Paroda „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“

Optinio meno ištakos Kazio Varnelio namuose-muziejuje

Kazys Varnelis yra sakęs: „Jaučiuosi artimas tiems anoniminiams dailininkams, kurie šimtmečių būvyje kartojo tuos pačius ornamentus tūkstančius kartų. Tiesą sakant, jaučiuosi esąs vienas iš tų anoniminių dailininkų nenutrūkstamoje meno evoliucijoje.“

Ar gali būti kažkas bendro tarp šiuolaikinių autorių darbų ir dažnai bevardžio, kolektyvine kūryba paremto liaudies meno? Ar šimtmečius mūsų kultūroje įtvirtinusi profesionalaus ir populiariojo meno skirtis vis dar aktuali? Ar galime rasti sąsajų tarp šių, atrodytų, skirtingų kūrybos polių, įžiūrėti bendrą jų evoliucijos giją?

Lapkričio 30 d. Kazio Varnelio namuose-muziejuje atsidarysiančios parodos „Etnografinis opartas: tekstilės tradicija“ kuratorių vizija – atsisakyti įprasto meno skirstymo į liaudišką ar profesionalų, tradicinį ar novatorišką. Veikiau siekiama tapybą ir tekstilę įvertinti kaip kūrybiško žmogaus pastangą transformuoti natūralų gamtos pasaulį, kartu atskleidžiant tautodailės įtaką dailininko Kazio Varnelio darbams.

Parodoje galėsite pamatyti sodrius dvispalvius audinius, savo nuotaika atliepiančius ryškiaspalvę Varnelio kūrybą, vėliau pateksite į „klasikinio“ juodai balto oparto menę, o trečiojoje ekspozicijos dalyje įvyks tikras spalvų sprogimas. Optinių raštų ritmiką pratęs dviejų jaunosios kartos kūrėjų darbai – kompozitoriaus Mato Samulionio muzikinis takelis, įkvėptas audimo staklių garsų, ir Paryžiuje gyvenančio amerikiečių eksperimentinio filmų kūrėjo Collino Kluchmano video instaliacija.

Paroda Lietuvos nacionalinio muziejaus Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26, Vilnius) atsidaro lapkričio 30 d. ir veiks iki kitų metų balandžio 30 d.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos organizatorius
Lietuvos nacionalinis muziejus

Parodos kuratorės
Živilė Paipulaitė, Indrė Urbelytė

Parodos konsultantė
Miglė Lebednykaitė

Parodos koordinatorė
Daiva Vaišnienė

Architektė
Ieva Cicėnaitė

Dizainerė
Laura Grigaliūnaitė

Eksponatus restauravo
Aušra Balčiūnaitė, Edita Pnevskytė-Bekiš, Anželika Juodišienė

Tekstų redaktorė
Daiva Vaišnienė

Vertėjas į anglų kalbą
Tomas Auškalnis

Komunikatorė
Santa Lingevičiūtė

Rėmėjas
Lietuvos kultūros taryba

Dėkojame:
Linai Ausiejienei, Arūnui Baltėnui, Vladui Dabkevičiui, Vytautui Eirošiui, Rimui Gecevičiui, Edmundui Jazgevičiui, Jurgai Karosaitei, Eglei Raškovskienei, Arvydui Repšiui, Daivai Onai Šopienei, Mantui Televičiui, Alinai Žemienei