Slaptažodžiai ir slapyvardžiai skamba kaip burtažodis ar greitakalbė, tačiau jie buvo neatsiejami partizaninio karo dėmenys. Pasak Jurgio Ožeraičio-Mažeikos, „Be slaptumo nėra galima jokia pogrindinė veikla ir užsibrėžto tikslo pasiekimas. Paslaptis, priesaika – svarbiausias pogrindžio pagrindas.“ Vyriausioji partizanų vadovybė, kurios priešakyje stovėjo gen. Jonas Žemaitis-Vytautas, buvo šifruojama raide L arba žodžiu Laisvė. Šio edukacinio užsiėmimo metu kviesime 9-12 kl. mokinius atverti duris į paslaptingą partizaninio karo pasaulį. Užsiėmimo metu bus ne tik atskleistos partizaninio karo sąsajos su Vasario 16–ąja, bet ir jų slaptos kovos bruožai. Edukacijos metu mokiniai imsis slaptų dokumentų šifravimo, remiantis instrukcija, išlikusia Žemaičių apygardos archyve.

Užsiėmime ugdomos kompetencijos:
Pažinimo kompetencija ugdoma mokinius supažindinant su partizaninio karo istorija, kontekstine informacija (aptariamos karo priežastys ir kt.). Mokiniai susipažins su šifravimu ir praktiškai mokysis informaciją užšifruoti. Jie taip pat analizuos 1918 m. Vasario 16-osios Aktą ir 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją, turės ne tik nustatyti šiuos dokumentus siejančias idėjas, bet ir palyginti istorines aplinkybes, lėmusias jų atsiradimą.
Pilietiškumo kompetencija ir gilesnis pilietinio pasipriešinimo svarbos suvokimas ugdomas gilinantis į partizaninio karo istoriją: kokios buvo jo priežastys, kovos būdai, idėjos, dėl kurių kovojo laisvės gynėjai.
Kultūrinė kompetencija ugdoma prisimenant Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybes, įsisąmoninant jų pasirašytos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos reikšmę ir geriau susipažįstant su partizaninio karo palikimu: šaltiniuose užfiksuotais slapyvardžiais, slaptažodžiais (paroliais), naudotų ir archyvuose išsaugotų šifrų pavyzdžiais.

Informacija turintiems judėjimo negalią:
Muziejaus ekspozicija įrengta antrame ir trečiame aukštuose. Į juos galima pakilti liftu (plotis 90 cm), kurį rasite Signatarų namų kiemelyje. Dalis Signatarų namų ekspozicijos nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims (su vežimėliu galima patekti į 10 iš 16 muziejaus salių), bet pagrindinės ir svarbiausios erdvės, tokios kaip Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambarys, yra pasiekiamos visiems. Ekskursijoje dalyvaujant žmonėms su judėjimo negalia, ji vyksta tam pritaikytose salėse. Muziejus įsikūręs istoriniame pastate, kurio vidaus suplanavimui būdinga nedideli pereinami kambariai. Įėjimų plotis – 110 cm. Maksimalus slenksčio aukštis – 5 cm. Sanitarinis mazgas yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms (įėjimo į WC plotis – 84 cm). Jį rasite antrame aukšte, šalia lifto.

Edukaciją užsisakyti galite el. p.  [email protected] arba tel. +370 669 44148.

Edukaciją rasite ir Kultūros pase.