Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia menininko Petro Repšio kūrinių paroda. Joje pristatomi autoriaus sukurti grafikos, tapybos, skulptūros darbai, medaliai ir knygų iliustracijos. Pirmą kartą rengiamoje retrospektyvinėje P. Repšio darbų parodoje pagrindiniu akcentu tampa naujausias menininko kūrinys – trisdešimt metų kurtas bareljefas „Lietuvos krikštas“.

Parodoje – naujausias kūrinys

„Petras Repšys: darbai“ – tai paroda, apžvelgianti visą menininko kūrybos laikotarpį per penkias pagrindines temas: „Mano tėvynė“, „Baltų praeities gyvybė“, „Lietuvos krikštas“, „Vilnius“ ir „Vaizdai seka žodžius, žodžiai – vaizdus“. Iš jų ryškėja autoriaus požiūris ir santykis su Lietuvos istorija, Vilniumi, praeities kultūra, nagrinėjami autobiografiniai motyvai dailininko kūryboje, eksponuojami piešiniai ir kaligramos bei pristatomas naujausias P. Repšio kūrinys – bareljefas „Lietuvos krikštas“.

„Be galo džiugu, kad muziejaus rengiama paroda tapo stimulu dailininkui užbaigti dešimtmečius kurtą „Lietuvos krikšto“ bareljefą. Kūrinys išlietas Lietuvos nacionalinio muziejaus pastangomis, – kaip dovana autoriui jo 80-ojo gimtadienio proga. Lankytojus kviečiame išvysti šį premjerinį kūrinį“, – parodos rengimo užkulisius pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Pasak parodos kuratorės Giedrės Jankevičiūtės, tai, kad P. Repšio darbai pristatomi muziejaus parodų cikle „Istorija ir dailininkas“, yra natūralu, mat, visų eksponavimui atrinktų darbų jungiamasis dėmuo – istorija.

„Turima omenyje ne tik Lietuvos valstybės ir jos piliečių istorija, bet ir paties dailininko bei jo artimųjų gyvenimo pasakojimas. Istorija persmelkusi visą Repšio kūrybą, o mikro- ir makronaratyvai joje neatsiejami“, – sako ilgus metus dailininko darbus tyrinėjanti ir parodą kuruojanti G. Jankevičiūtė.

Parodos tęsinys – Vilniaus senamiestyje

Parodoje lankytojai pirmą kartą išvys visą dailininko grafikos darbų ciklą „Legenda apie Šv. Onos bažnyčią“, kurį P. Repšys sukūrė pasitelkęs autorinę kongrevo techniką: cinko plokštėje kaltu ir plaktuku išgautą gilų raižinį atspausdamas ant šlapio popieriaus. Dvylika šio ciklo atspaudų pasakoja senąją kraštotyrininko Władysławo Zahorskio užrašytą Vilniaus legendą apie pavydo užvaldytą mūrininką, nuo Šv. Onos bažnyčios pastolių nustūmusį jį talentu pranokusį žentą.

Kiek neįprasta forma eksponuojami ir pernai dailininko prarasti kūriniai: iš dirbtuvių pavogti 59 medaliai ir 30 plakečių, vienpusių ne apvalios formos metalo plastikos kūrinių.

„Dingęs rinkinys parodoje vizualizuojamas virtualia fotoreprodukcijų dėlione, iliustruojančia ne tik tai, kas pagrobta, bet ir tai, kokio masto praradimą patyrė dailininkas ir visuomenė, nes pavogtoji kolekcija buvo paruošta perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui – turėjo tapti mūsų visų turtu“, – pasakoja parodos kuratorė G. Jankevičiūtė.

Menininkas yra sukūręs darbų ir viešosiose Vilniaus senamiesčio erdvėse – jos tarsi natūraliai tampa parodos tęsiniu: tai Vilniaus universitete Filologijos fakultete esanti freska „Metų laikai“, knygyno „Versmė“ iškaba ir fasado reljefas, restorano „Lokys“ fasado horeljefai.

Atrasti menininko darbus sostinės senamiestyje padės specialus muziejaus sukurtas žemėlapis. O išsamesnį pasakojimą apie parodoje eksponuojamus autoriaus kūrinius suteiks G. Jankevičiūtės sudarytas parodos katalogas „Petras Repšys: darbai“. Dailininko kūrybos procesą iliustruos specialiai šiai parodai režisieriaus Algio Kuzmicko sukurtas dokumentinis filmas, kurį lankytojai galės išvysti parodoje.