Penktoji respublikinė konkursinė paroda Monikos Bičiūnienės premijai laimėti
PRIMITYVIOJI TAPYBA
2020 12 17–2021 07 06
Apie parodą
2020 m. pabaigoje Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija bei Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija surengė tradicinę Respublikinę konkursinę parodą Monikos Bičiūnienės premijai laimėti.
Monika Bičiūnienė (1910–2009) yra viena žymiausių tapytojų primityvisčių, pripažinta Lietuvoje ir užsienyje, minima 1984 m. Belgrade išleistoje Pasaulinėje naiviojo meno enciklopedijoje. Jos kūriniai plačiai pasklidę po visą pasaulį, puošia žmonių namus, papildo Lietuvos ir užsienio muziejų rinkinius. Ji savitai su meile tapė senojo kaimo gyvenimą ir darbus, gyvai perteikė dinamišką miesto veidą, piešė išraiškingus portretus, įspūdingus natiurmortus. Visa jos kūryba spinduliuoja gaivališką džiaugsmą ir detalėse skambančią spalvų dermę, susijungiančią į vieningą išbaigtą visumą.
Siekiant pagerbti žymiosios primityvistės Monikos Bičiūnienės atminimą ir skatinti primityviojo meno kūrėjus bei supažindinti visuomenę su naujausiomis šios dailės rūšies tendencijomis, nuo 2010 m. kas dveji metai rengiama respublikinė jos vardo konkursinė paroda ir išleidžiamas parodos katalogas.
Ši virtuali tapybos paroda pristato paveikslus pagal temas: „Gamtos motyvai“, „Miesto ir kaimo vaizdai“ ir „Siužetinės kompozicijos“.
Konkurso dalyviai ir laureatai
2020 m. konkursinei parodai tapybos darbus pristatė 68 autoriai. Menotyrininkės dr. Nijolės Tumėnienės vadovaujamos komisijos sprendimu, jai atrinkti 58 autorių 128 paveikslai.
Pirmoji Monikos Bičiūnienės piniginė premija paskirta Raimondui Šalaševičiui (Širvintų r.), Antroji – Elenai Petrauskienei (Molėtų r.), Trečioji – Danguolei Raudonikienei (Vilnius). Premijų steigėja – Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija, rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.
Pirmąją dailininko Rimo Zigmo Bičiūno piniginę premiją pelnė Dalia Žalimienė (Kauno r.), Antroji paskirta Elvyrai Butkienei (Kauno r.).
Skatinamąsias pinigines premijas pelnė Algimantas Lyva (Vilnius), Robertas Strazdas (Vilniaus r.), Laimutė Vološkevičienė (Panevėžys) ir Nijolė Sujetova (Kėdainiai). Jas skyrė Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija.
Raimonda Bolienė (Druskininkai) laimėjo Birutės ir Virginijaus Dapkų ūkio iš Rokiškio rajono piniginę premiją, o Joana Zinkevičienė (Širvintos) buvo paskatinta Vilniečių Dalios ir Sigito pinigine premija. Penkiems Lietuvos nacionalinio kultūros centro išrinktiems tapytojams padovanota Žurnalo Būdas prenumerata.
Visi autoriai ir jų kūriniai pristatomi tradiciškai išleistame kataloge Primityvioji tapyba: penktoji respublikinė konkursinė primityviosios tapybos paroda Monikos Bičiūnienės premijai laimėti.
Gamtos motyvai
„Tapydama gyvenu tame pasaulyje, kurį kuriu. Tada atrodo, kad laikas sustoja, ir galiu pabūti tik su savimi. Labiausiai įkvepia gamta. Patinka tapyti peizažus. Žinau, kad nenupiešiu gražiau nei sukurta gamtos, bet tapydama medžius, ežerus, saulę vis atrandu kažką artima, nauja. Džiaugiuosi, kad galiu save išreikšti per kūrybą, kuri įtraukia į spalvų pasaulį“, – prisipažįsta trečią kartą konkursinėje parodoje dalyvaujanti tautodailininkė meno kūrėja Janina Petraitienė.
Paveiksluose vaizduojama Lietuvos gamta skirtingais metų laikais. Autoriai, piešdami supančią arba kažkada supusią aplinką, neretai sentimentaliai perteikia iškylančius vaikystės prisiminimus. Dažniau tapoma saulėta vasaros diena, žaliuojanti ir žydinti augmenija. Žiemos vaizdų nedaug – sode apsnigtas vežimas su rudenį primenančiais ryškiais obuoliukais, šakose tupintys raudonplunksniai paukščiai, liudijantys, kad ne visa gyvybė panirusi į žiemos miegą.
Motyvų randama ir šiltuoju metu rengiamuose pleneruose. Tai – gėlėtos vasaros pievos, obelų žydėjimas, piliakalnių didybė, tolyn kviečiantis takelis su vieniša figūra, aviliai sode, tarp medžių pabirę auksiniai obuoliai, ramus avių pulkelis pievoje, laiko paliesti koplytstulpiai, jaukus namelis medžių paunksmėje, vėjo laukiantis malūnas, tankiuose ežero pakrantės melduose plūduriuojančios valtelės ar vienišas lieptelis upės vingyje.
Miesto ir kaimo vaizdai
„Miesto architektūra mane domino visada, lengvai randu gyvų kompozicijų. Gyvenu istoriniame Vilniaus rajone Žvėryne, todėl pasikartojantys motyvai yra ir nuotaikos atspindys, ir bandymas parodyti laiko ženklus, senų statinių harmoniją su medžiais. Pradėtą darbą kartais tęsiu po dvejų ar daugiau metų, kai nuotaika, metų laikas, kompozicijos trauka vėl verčia grįžti prie to paties darbo. Dingstanti medinių namų tarpusavio sąsaja kelia nostalgiškus atsiminimus, norą sustabdyti laiką paveiksluose“, – apie įkvėpimą kūrybai pasakoja tautodailininkė meno kūrėja Eugenija Martinaitytė, konkursinėje parodoje dalyvaujanti trečią kartą.
Medinę ir mūrinę architektūrą vaizduojantys paveikslai atspindi žmonių sukurtą gyvenamąją aplinką, istorinių pastatų didybę, šiuolaikinio miesto panoramą su senųjų bažnyčių bokštais ir dangoraižių siluetais. Stilizuoti vienuolynų vartai, spalvingi Senamiesčio namai, tvarkingas parko kampelis. Neretai vaizduojamas kasdien pro langą matomas akiai ir širdžiai mielas motyvas, kuris keičiasi kartu su metų laikais. Kai kuriuose paveiksluose įkomponuojamos žaismingos žmonių figūrėlės, kurios suteikia šiems vaizdams gyvybės ir kviečia įsitraukti į miesto šurmulį.
Jaukios sodybos fragmentas medžių apsuptyje, vieniša pirtelė prie gyvybe pulsuojančio upelio, istoriniai dvaro rūmai ar abipus kelio išsirikiavę mediniai nameliai – tai lėtesnio gyvenimo ir pasikartojančio gamtos ritmo atspindžiai.
Siužetinės kompozicijos
„Savo kūriniuose pasakoju istorijas. Brandinu jas savyje kartais labai ilgai. Tai gali būti jaudinantys prisiminimai, malonios akimirkos ar tai, kas skauda… Bet visada tai bus man labai svarbūs dalykai, kuriais dalintis jaučiu vidinį poreikį. Išgryninti mintį nuo sudėtingo link paprasto man yra labai svarbus vidinės kūrybos etapas. O vėliau tai išreiškiu ant drobės, popieriaus ar pasitelkusi į pagalbą žemę, pelenus, siūlus“, – prisistato pirmą kartą konkursinėje parodoje dalyvaujanti tautodailininkė Laimutė Vološkevičienė iš Panevėžio rajono.
Figūrinėse kompozicijose labiausiai atsiskleidžia primityviajai tapybai būdingi bruožai – paprastas siužetas, nesudėtingas judesys, nebūdingos proporcijos, netaisyklingas „vaikiškas“ piešinys, neindividualizuoti veidai. Paveikslas kaip dėlionė komponuojamas iš savarankiškų, vienodos reikšmės detalių – žmonių figūrėlių, medelių, namelių, gyvūnėlių. Žmonės dažniausiai vaizduojami gamtoje: jie švenčia kalendorines šventes, dirba ūkio darbus kieme ar laukuose, poilsiauja ant upės kranto, eina į bažnyčią, perka turguje. Dinamiškos kompozicijos kviečia dalyvauti kasdieniame ir šventiniame šurmulyje, patirti džiaugsmo akimirkas, o ryškios spalvos nuteikia gerai nuotaikai, pabrėžia situacijos lengvumą ir nerūpestingo laiko tėkmę.
Kartais stambiu planu vaizduojama vieno žmogaus figūra, kuriai draugiją dažnai palaiko mylimas augintinis ar miške sutiktas žvėrelis. Gyvūnai gali būti ir pagrindiniai siužeto veikėjai.
Parodos atidarymas
2020 m. gruodžio 16 d. kuratorės ir organizatorės pakvietė virtualiai pasivaikščioti Penktojoje respublikinėje konkursinėje parodoje Monikos Bičiūnienės premijai laimėti.
Tai buvo proga ne tik patiems pirmiesiems išvysti Gedimino pilies bokšte išeksponuotą, tačiau lankytojų priimti negalinčią parodą „Primityvioji tapyba“, bet ir apsilankyti rečiau prieinamose erdvėse – Lietuvos nacionalinio muziejaus etninės kultūros saugyklose, kur saugomi ir Monikos Bičiūnienės darbai, bei Rimo Zigmo Bičiūno dirbtuvėse, kuriose kūrė ir jo mama Monika Bičiūnienė.
Virtualiajame susitikime buvo atskleistos ir šių metų konkursinės parodos laureatų pavardės.
Parodą rengė
Parodos organizatoriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija, Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija.
Parodos kuratorės: dr. Miglė Lebednykaitė ir Edita Prelgauskienė, dailininkė Ieva Cicėnaitė, dizainerė Jurga Karosaitė.
Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė.
Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, dailininkas Rimas Zigmas Bičiūnas, kultūros paveldo žurnalas Būdas, Birutės ir Virginijaus Dapkų ūkis.
