Nacionalinis atgimimas Lietuvoje subrandino daug istorinės atminties iniciatyvų. Viena gražiausia iš jų – 1989 metų pavasarį pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Jį sodino žmonės iš visos Lietuvos. Šiandien 40 hektarų užimančiame Ąžuolyne auga beveik 7000 ąžuolų, nemaža dalis jų vardiniai, yra 14 giraičių svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti. Šis kultūros paminklas yra gyvas svarbiausių šalies istorinių įvykių liudininkas, jame persipina laisvės siekis, patriotiškumas, tautiškumas ir nuo seno mūsų protėviams būdinga meilė gamtai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė, pasitikdama Ąžuolyno 35-ąjį gimtadienį ir vildamasi atliepti jaunimo – muziejų mažiausiai lankančios žmonių grupės – poreikius, pristato inovatyvią ir žaismingą Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ekspoziciją.

Ekspozicinėje erdvėje žaidybine forma pateikiama informacija apie ąžuolų rūšis, jų paplitimą Lietuvoje bei pasaulyje, jų duodamą naudą ekosistemai ir žmogui. Salėje įrengti 6 stendai ir didelis stalo žaidimas, kurio pagrindas – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno maketas. Žaisdami lankytojai gali susipažinti su Ąžuolyno landšaftu, fauna ir flora.

Taip Lietuvos nacionalinis muziejus nori paskatinti savo lankytoją ne tik grožėtis, bet ir susimąstyti, kodėl Ąžuolynas aktualus šiandien; kalbėti apie atsakomybę ir ją jausti ne tik už kitą individą, bet ir už gamtą; per valstybingumo, vienybės simbolį – ąžuolą – pasakoti apie ekosistemai kylančias grėsmes, priversti susimąstyti apie šiandieną ir XXI a. marą – klimato kaitą; pareflektuoti apie dabartinio žmogaus santykį su gamta, diskutuoti ir ieškoti atsakymų, ką kartu, kaip visuomenė, galėtume padaryti.

Vasarą mėgstantiems keliauti po Lietuvą ši interaktyvi ekspozicija pats tas – ypač šeimoms su vaikais, paaugliams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, mėgstantiems laiką leisti gamtoje, jautriai ir atsakingai reaguojantiems į tvarumo, klimato kaitos problemas.

Interaktyvi ekspozicija Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinėje duris lankytojams atvėrė birželio 10 dieną.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kūrybinė grupė:

Parodos organizatorius Lietuvos nacionalinis muziejus

Parodos kuratorė Rūta Vasiliauskienė

Parodos architektė Ieva Cicėnaitė

Žaidimo kūrėjas Andrejus Avchimovičius

Koordinatorė Dominyka Verikaitė

Iliustracijų autorė Justina Česnauskaitė

Grafikos dizainerė Jurga Karosaitė

Edukatorės: Giedrė Linartaitė, Agnė Brazaitienė, Alma Brazytė

Komunikacijos koordinatorė Santa Lingevičiūtė

Konsultantai: habil. dr. Nijolė Laurinkienė, Vitalius Stepulis, Selemonas Paltanavičius