Tarptautinė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ skirta šios ankstyvųjų vidurinių amžių Rytų Europos valstybės, kurią dabartinė Ukraina laiko savo ištakomis, istorijai. Tai daugiakultūris IX–XIII amžiuje gyvavęs darinys, radęsis dėl poreikio prekiauti ir formavęsis veikiant stipriai Skandinavijos vikingų, stepių klajoklių ir Bizantijos įtakai.

Į Lietuvą atkeliaujantis Ukrainos muziejų aukso fondas leis pristatyti beveik tris šimtus metų apimančią Kijevo Rusios kūrimosi ir klestėjimo istoriją, taip pat įsitvirtinusį šio regiono istorijos įsivaizdavimą keičiančias temas: išorinių jėgų (skandinavų, baltų, finų) ir vidinių jėgų (slavų) paveiktą kilmės istoriją; sąsajas su Skandinavija ir vikinginę valdymo tradiciją; sąsajas su dabartinių Baltijos šalių žemėmis; žlugimą ir tradicijų tąsos atgarsius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Parodos pasakojimas atskleis turtingą daugiakultūrės Kijevo Rusios istoriją, bet svarbiausia – atsakys į klausimą, kas įkūrė Kijevo Rusios valstybę ir tęsė jos tradiciją šiai suirus.

Ši paroda yra svarbus žingsnis siekiant suprasti viso Rytų Europos regiono ankstyvąją istoriją, kuri tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra mažai žinoma. Kijevo Rusios žemės yra lopšys, iš kurio vėliau kilo kitos slaviškos valstybės, nuėjusios skirtingais keliais. Neigusi šį faktą, Rusijos imperija dar XVIII a. pradėjo aktyvias istorijos manipuliacijas apie rusų įkurtą bendrą slavų valstybę ir nesugriaunamą jos vienybę. Tokiomis kalbomis buvo ir yra siekiama įtvirtinti įsivaizdavimą apie Maskvos teises į Kijevo Rusios palikimą, nors iš tikrųjų Kijevo Rusia susikūrė ir klestėjo daug laiko prieš atsirandant Maskvos kunigaikštystei, kuri yra šiandieninės Rusijos istorinės ištakos.

Akivaizdu, jog istorijos klastojimas ir interpretavimas tampa pavojingu ginklu, leidžiančiu legitimuoti net ir karinius veiksmus prieš kitą valstybę. Mūsų pastangos pažinti ir suvokti patikimais šaltiniais pagrįstą istoriją gali padėti užkirsti tam kelią ir paneigti klaidingai diegiamą naratyvą, kad Ukraina nepriklauso Vakarų civilizacijai.

Kijevo Rusios istorija bus pasakojama pasitelkus autentiškus daugiau nei tūkstančio metų senumo archeologinius radinius iš Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos ir Lietuvos. Specialiai šiai parodai į Lietuvą atvežami ryškiausi ir vertingiausi eksponatai iš įvairių Ukrainos muziejų, niekuomet neeksponuoti nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse. Šios prabanga alsavusios valstybės paveldą parodoje reprezentuos aukso ir sidabro dirbiniai, ištaigingi Kijevo Rusios elitui priklausę papuošalai, lobiai. Juos papildys vikingų ginklai bei su kasdienybe, amatais ir prekyba susiję daiktai, tų laikų prekyboje cirkuliavusios monetos, su krikščionybės įsigalėjimu Kijevo Rusioje susijusios relikvijos. Šie materialinės Kijevo Rusios kultūros pavyzdžiai lankytojams padės geriau įsivaizduoti žmonių, gyvenusių šiuo svarbiu istoriniu laikotarpiu, gyvenimą, tikėjimą ir papročius.

Paroda Istorijų namuose atidaroma 2024 metų rugsėjo 18 dieną 18 valandą ir veiks iki 2025 metų kovo 30 dienos.

Parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Plačiau apie parodą skaitykite pranešime spaudai: spausti čia

Parodos eksponatų pristatymas: spausti čia

Lydimųjų renginių programa: spausti čia.

Ekskursijos parodoje: spausti čia.