Tarptautinė paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“
Paryžiaus scena – Lietuvos balsas: etnografija kaip diplomatijos kalba
-
2025 11 26 – 2026 09 13
-
Muziejaus darbo metu
-
T. Kosciuškos g. 3, Vilnius
-
Paroda
-
Suaugusiems – 5 Eur, lengvatinis bilietas – 2,50 Eur
Paroda pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Paryžius tapo vieta, kur lietuvių kultūra galėjo būti išgirsta kitų tautų akivaizdoje, o jame vykstančios parodos – tribūna apie save papasakoti.
Pirmasis lietuvių prisistatymas Pasaulinėje 1900 metų parodoje Paryžiuje buvo daugiau nei kultūrinis įvykis. Tai buvo drąsi politinė deklaracija, pasakyta liaudies meno eksponatais, kurie rodė mūsų tautos gyvybingumą, imperinei Rusijai gniaužiant mūsų valstybingumą.
1935 ir 1937 metais – po daugiau nei trijų dešimtmečių – Paryžiuje vykusiose parodose jau bylota apie nepriklausomos Lietuvos valstybės ambicijas. Dalyvavimas kartu su Latvija ir Estija simbolizavo Baltijos šalių vienybę ir vietą Europoje. Liaudies menas čia įgavo naują prasmę – tapo nebe išlikimo ženklu, o estetikos ir kūrybinės brandos išraiška.
Liaudies menas mūsų tapatybę reprezentavo neatsitiktinai. XIX amžiuje Rusijos priespaudos sąlygomis tautinė savimonė stiprėjo būtent per tautosaką, liaudies meną ir papročius. Romantizmo dvasia, ieškojusi tautos šaknų liaudies kūryboje, suteikė šiam paveldui ne tik emocinį, bet ir politinį turinį. Liaudies menas leido apibrėžti, kuo skiriamės nuo kitų tautų, kalbėti ne tik apie savo amatus bei estetiką, bet ir apie vertybes – kūrybingumą, darbštumą, darnos jausmą, laisvės siekį.
Visas tris parodas apjungianti etnografijos, istorijos ir meno sintezė palaipsniui padėjo suformuoti gyvybingos, savitos ir vakarietiškai orientuotos kultūros įvaizdį, kuris tapo neatsiejama Lietuvos kultūrinės diplomatijos dalimi.
Šių istorinių parodų eksponatai, dokumentai ir fotografijos, šiandien saugomi Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejuose, pirmą kartą po daugelio dešimtmečių yra surinkti į vieną vietą ir pristatyti šioje parodoje. Juos papildo šiuolaikinių menininkų – Andriaus Ermino, Lauros Garbštienės, Mortos Jonynaitės, Žilvino Landzbergo, Linos Lapelytės ir Lauros Stasiulytės – kūryba, įkvėpta etnografijos ir kelianti tapatybės klausimus, liudijanti, kad ir šiuolaikiniai menininkai įkvėpimo semiasi liaudies kūryboje.
Paroda Istorijų namuose atidaroma 2025 metų lapkričio 26 dieną 18 valandą ir veiks iki 2026 metų rugsėjo 13 dienos.
Daugiau apie parodą:
Dingusi daugiau nei šimtmetį: lietuviška kraitinė skrynia ir jos netikėtas sugrįžimas iš Prancūzijos: spausti čia
Į Lietuvą grįžo unikalus portretas: tarsi Madona, kuriai už nugaros plyti tėvynės vaizdai: spausti čia
Lydimųju renginių programa: spausti čia
