Smeigtas kryžine galvute su kabučiais, IX a.
Žalvaris, sidabro danga, mėlynas stiklas
Rastas Palangos kapinyne, moters kape nr. 151

Žalvariniai ir sidabriniai baltų papuošalai, papuošti įmantriais ornamentais, spalvoto stiklo akutėmis ir įvairiais kabučiais, pasakoja mums ne tik apie materialinės, bet ir apie dvasinės kuršių kultūros turtingumą ir išskirtinumą. Nenuostabu, kad tiek profesionalių praeities tyrinėtojų archeologų, tiek mėgėjų dėmesys labiausiai krypsta į baltų genčių vyrų ir moterų papuošalus. Kai kuriuos papuošalus mėgo ir vyrai, ir moterys, o apskritus kabučius, smeigtukus ir masyvius smeigtukus su kryžine galvute segėjo tik moterys.

Kuršiai VIII–IX amžiais – savo klestėjimo laikotarpiu – gausiai puošėsi. Smeigtukai kryžine galvute yra būdingiausi kuršių genties papuošalai nuo I tūkstantmečio II pusės iki pat viduramžių. Šie vieni mėgstamiausių baltų genčių papuošalų ilgus amžius naudoti ne tik viršutiniams drabužiams, bet ir galvos apdangalui susegti. Viduriniajame geležies amžiuje, susiformavus kuršių genties nešiosenos tradicijoms, kuršės savo viršutinį drabužį pradėjo segtis tik vienu, masyviu ir labai puošniu smeigtuku.

Vieno eksponato parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ pristatomas Palangos kapinyno moters kape rastas unikalus masyvus smeigtas kryžine galvute su prikabintų sudėtinių kabučių juosta. Smeigtas ir kabučiai yra žalvariniai, padengti plonomis ornamentuotomis sidabro plokštelėmis, galvutė papuošta kūgeliais, o kabučio plokštelės inkrustuotos mėlyno stiklo akutėmis. Puošybinės detalės iš mėlynos spalvos stiklo – karoliai, papuošalų akutės – tuo metu buvo ir prabanga, ir geidžiama madinga detalė.

Mirusioji pomirtinei kelionei buvo išruošta prabangiai. Jos galvos dangalas galėjo būti susegtas žalvarine lankine žieduotąja sege su galvute, papuošta sidabro plokštele ir mėlyno stiklo akute. Ant mirusiosios krūtinės rastu dideliu smeigtu kryžine galvute su plokštelių kabučiais greičiausiai buvo susegta austinė skraistė ar skara. Smeigtas žalvarinis, padengtas plonomis sidabro plokštelėmis, galvutės kryžmos užbaigtos apskritomis plokštelėmis su kūgeliais. Prie smeigto prikabintas kabutis iš pusmėnulio ir skirtingo dydžio stačiakampio formų plokštelių, tarpusavyje sujungtų grandelėmis. Kabučiai, kaip ir smeigto galva, padengti sidabru ir iškalstyti ornamentu. Viršutinė ir apatinė kabučio plokštelės inkrustuotos mėlyno stiklo akutėmis. Prie apatinės plokštelės prikabintos penkios grandinėlės su klevo sėklos formos kabučiais galuose.

Ant moters juosmens prie juostos pririštas apskritas kabutis-amuletas žalvarinis, padengtas sidabro plokštele ir (kaip ir smeigtas) inkrustuotas mėlyno stiklo akutėmis bei iškalstinėtas ornamentu. Kuršės rankos apmautos žalvarinėmis apyrankėmis ir įvijiniais žiedais. Laikantis papročio, išleidžiant mirusiąją į kelionę anapilin į jos kapą įdėta: gintarinis verpstukas su smagračiu, trys mėlyno stiklo karoliai ir geležinė yla. Galvūgalyje – geriamasis ragas ir nedidukas molinis puodelis: juose galėjo būti aukos dievams arba maistas mirusiajai, kol ji keliaus į anapusinį pasaulį. Kaip apsauga, tikėtina veikusi ir kuršei gyvai esant, ties jos viršugalviu padėtas gintarinis 4,5 cm skersmens skridinukas-amuletas.

Prabangios ir unikalios įkapės – daiktai bei papuošalai, kuriuos turėjo ši moteris, – byloja ne tik apie jos išskirtinumą savo šeimoje, bet ir apie daugumos kitų kuršių moterų padėtį bendruomenėje. Šios žinios neleidžia ankstyvųjų viduramžių baltų genties moterims pranykti istorijos vingiuose. Savo gyvenimo būdu, savita pasaulėžiūra kuršiai ir kuršės reikšmingai įsiliejo į savo gyvenamojo laikotarpio regiono istoriją ir paliko gausų materialinės kultūros paveldą, kuriuo galima pasigėrėti ir šiandien.

Palangos kapinyne iškastas eksponatas po 60 metų savo mėlyna šviesa vėl nušvito gimtajame krašte. Parodoje lankytojų laukia ir jo kopija, tokiomis pat mėlynomis akimis žiūrinti į originalą, ir muziejaus audėjų rankomis išausta kuršės skraistė, kurią galima apsigaubti. O susisegus skraistę smeigtu ir pajutus jo svorį, bus nesunku įsivaizduoti save IX amžiuje arba pagalvoti apie socialinę moters padėtį taip vadinamu „mėlynuoju laikotarpiu“.

Paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje 2024 m. kovo 6 d. 17 val. ir veiks iki gegužės 5 d.

Fot. Aldas Kazlauskas

Parodos kuratorė: Sigita Mikšaitė
Architektė: Gabrielė Černiavskaja
Dizainerė: Jurga Karosaitė
Koordinatorė: Nijolė Laužikienė
Komunikacija: Akvilė Matulionytė