Paroda „Moteris su kamera XIX a. pab. – XX a. pr.“

Europoje – neįprasta, Palangoje – kasdienybė

  • 2024 05 08 – 2024 07 07
  • Muziejaus darbo metu
  • Vytauto g. 23A, Palanga
  • Paroda
  • Lankytojo bilietas

Pirkti bilietą

Paulina Mongirdaitė, žvelgdama į ją supantį pasaulį pro fotoaparato „akutę“, fiksavo unikalius Palangos ir jos apylinkių vaizdus, objektus, žmones: tyliąją nesezoninę Palangos kasdienybę, paplūdimio gyvenimą, Palangos išskirtinumą ženklinančius objektus. Jos nufotografuotų Palangos, Kretingos, Gargždų miestelių ir apylinkių vaizdų atvirukai, pasklidę po Lietuvą, Lenkiją, Prancūziją, skleidė žinią apie pajūrio grožį.

Kas buvo toji moteris, kuri pirmoji Lietuvoje paėmė į rankas fotoaparatą ir įkūrė savo privačią „Fotografiją“ Palangoje?

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje moterys menininkės, juolab fotografės, buvo retas reiškinys Europoje. Gal dėl šios priežasties, o gal dėl to, jog Paulina Mongirdaitė dirbo provincijoje, jos asmenybė bei darbai nesulaukė didelio tyrinėtojų susidomėjimo. Nėra žinoma tiksli fotografės gimimo data ir vieta, neaiški ir palaidojimo Palangoje vieta. Jos pavardės nėra Varšuvos fotografų mokyklų, kuriose ji, kaip manoma, sėmėsi patirties, sąrašuose. Mažai žinoma, koks buvo jos asmeninis gyvenimas, su kuo bendravo, kokie ryšiai siejo su grafu Stanislovu Kazimieru Kosakovskiu iš Vaitkuškių dvaro ar palangiške grafaite Marija Tiškevičiūte. Ilgai nebuvo žinoma, kaip ji atrodė. Nežinią išsklaidė lemtingas atsitiktinumas, kai Kretingos muziejaus istorikei Jolantai Klietkutei į rankas pakliuvo Palangos fotografija su signatūra „Paulin Mongird“. Tai sužadino profesinį istorikės smalsumą ir pastūmėjo į detektyvą primenančias paieškas, kurios vieną po kito atskleidė vis daugiau fotografės gyvenimo faktų ir galiausiai atvedė prie jos portreto identifikavimo.

Parodoje pirmą kartą viešai pristatomas Paulinos Mongirdaitės 1903 metų portretas iš grafo St. K. Kosakovskio albumo yra vienas iš trijų žinomų jos portretų. O greta eksponuojamas keturias grupines 1895 metų nuotraukas iš M. K Čiurlionio muziejaus lydi įdomi istorija, atvedusi prie eksponuojamo portreto.

Parodos lankytojai kviečiami „apsukti fotoaparatą“ ir pažvelgti į fotografę Pauliną Mongirdaitę jos pačios akimis: panagrinėti jos portretą, pasigilinti į jos gyvenimo peripetijas, pabandyti įsivaizduoti, kokio charakterio ir būdo moteris galėjo pasirinkti tuo metu itin retą fotografės amatą; kiekvienas gali patirti tyrinėtojo džiaugsmą atradus nežinomas fotografės gyvenimo ir kūrybos istorijas.

Paulina Mongirdaitė gimė apie 1865 metus bajorų šeimoje Raseinių apskrityje. Šeimai praradus turtus, kartu su tėvais apsigyveno Palangoje. Tradiciškai bajoraitės buvo lavinamos dvaruose, tačiau Paulina išvyko į privatų ponios Čarnockos (Czarnocka) pensioną Varšuvoje; ten ji mokėsi kalbų, literatūros, meno, muzikos, šokio, gerų manierų ir namų ruošos. Iš Lenkijos sugrįžo išlaisvėjusi iš bajoriškos aplinkos prietarų.

Bajoraitė Paulina kalbėjo lietuviškai ir lenkiškai, mokėjo rusų ir prancūzų kalbas. Buvo mylima palangiškių, lengvai bendravo ir su poilsiautojais. Buvo labai guvaus, imlaus proto, plačių pomėgių: piešė, grojo fortepijonu, daug skaitė, siuvo, rūkė papirosus. Ji buvo ekstravagantiška ir moderni moteris, tačiau nuolanki šeimai. Troško savo pačios šeimos, tačiau taip ir neištekėjo. Galbūt norėdama išlaikyti šeimą ji išmoko fotografijos amato ir tapo pirmąja Lietuvoje moterimi, kuri 1889 metais įsirengė stiklinį meninės fotografijos paviljoną. Piešimas ir fotografija buvo jos gyvenimo aistra.

Fotografijos suteikiamos galimybės įamžinti praeinančią akimirką ir perteikti ją savitu, tapybiniu menininko žvilgsniu įtraukė visam laikui. Ji dirbo neįprastai daug ir visur: savo paviljone „portretavo“ vasarotojus ir miesto svečius, pati ruošė nuotraukų spausdinimui reikalingus chemikalus, dažnai ir naktį ryškino negatyvus, rašė sąskaitas. Palangiškiai buvo pripratę miestelyje ir apylinkėse matyti moterį su fotoaparatu, arklio tempiama bričkele važiuojančią fotografuoti vasarotojų.

Paroda atidaroma Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23a, Palanga) 2024 m. gegužės 8 d. ir veiks iki 2024 m. liepos 7 d.

Ekskursijos parodoje: spausti čia.

 

Parodos komanda:

Kuratorė Nijolė Laužikienė

Architektė Gabrielė Černiavskaja

Dizainerė Jurga Karosaitė

Konsultantė Jolanta Klietkutė

Komunikacija: Akvilė Matulionytė, Ieva Žiubrienė