Pavasarį, kai po žiemos sąstingio vėl ima busti gyvybė, kai grįžta šviesa ir šiluma, ateina džiaugsminga Velykų šventė, kuria krikščionys mini Kristaus Prisikėlimą po Nukryžiavimo. Seną jos kilmę rodo datos nustatymas pagal mėnulio kalendorių ir šventimas per pirmąjį pavasarinės pilnaties sekmadienį, kuris kasmet būna vis kitu laiku – nuo kovo 21 iki balandžio 25 dienos. Iškilmės didingumą nusako jos pavadinimas Didžioji šventė. Ji ateina į žmonių gyvenimą kaip atpildas po pergyvento sunkaus laiko – rūsčios žiemos ir ilgos gavėnios.

Krikščioniškuose Velykų papročiuose yra įsipynę senovėje švęstų pavasario sutikimo švenčių apeigų ir simbolių. Pirmiausia – verbos ir margučiai, kuriems naudoti gyvybingi medžiai ir dažyti kiaušiniai; taip pat – lankymasis vienų pas kitus, apeiginis sveikinimasis ir bendros linksmybės, tikintis privilioti sėkmę ir gėrį visiems metams.

Anksčiau buvo sakoma: Papročius žinosi, per Velykas neliūdėsi, – būsi stiprus ir vikrus per visus metus.

Paroda „Kelkis, kelkis, jau Velykos!“ skirta supažindinti lankytojus su turtingais liaudiškais šios šventės papročiais, apeigomis. Tikslas bus pasiektas, jeigu Velykų tradicija bus suvokta giliau ir permąstyta. Iš kartos į kartą perimami senieji papročiai nėra sustabarėjęs darinys. Kiekviena karta juos gali kūrybiškai praturtinti pagal savo pasaulėžiūrą ir padaryti suprantamus bei priimtinus labai pasikeitusiame pasaulyje.

Paroda „Kelkis, kelkis, jau Velykos!“ veiks Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1, Vilnius) nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gegužės 2 d.

Plačiau skaitykite pranešime spaudai: spausti čia.

Lydimieji renginiai:

Popietės šeimoms „Margučio raštai“

Ekskursijos su kuratorėmis parodoje „Kelkis, kelkis – jau Velykos“