„Baigėsi ilga ir tamsi baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“
Iš JAV Prezidento Georgeʼo Busho kalbos Vilniuje 2002 m. lapkričio 23 d.

Praėjo du dešimtmečiai nuo JAV Prezidento Georgeʼo Busho žodžių, pasakytų Vilniuje po to, kai Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). Per tuos metus Lietuva nuėjo ilgą kelią, tapdama visateise Aljanso nare, visomis priemonėmis ir pajėgumais prisidedančia prie NATO kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir tarptautinio saugumo užtikrinimo.

Ar lengvas buvo Lietuvos kelias į šią organizaciją? Kokie buvo to kelio etapai ir kas vedė tikslo link? Kiek NATO svarbi Lietuvai ir koks Lietuvos – nedidelės Baltijos valstybės – įnašas į NATO?

Parodos rengėjai kviečia į kelionę, prasidedančią XX a. 5-ajame dešimtmetyje. Sekdami svarbiausius NATO istorijos įvykius, sužinosite, kodėl 1949 m. balandžio 4 d. dvylika Šiaurės Amerikos ir Europos valstybių nusprendė susivienyti į gynybinį aljansą, kokius tikslus organizacija kėlė, kokiais principais vadovavosi, kada ir kokiomis aplinkybėmis organizaciją papildė naujos narės, kaip sąjungininkės prisideda prie taikos ir stabilumo pasaulyje. Taip pat ir apie Lietuvą, jos žingsnius kelyje į NATO, bendrą veiklą su kitomis valstybėmis narėmis.

Šiandienos pasaulyje susiduriame su naujomis grėsmėmis – terorizmu, kibernetinėmis atakomis, grėsme energetiniam saugumui, klimato kaitos iššūkiais. Prisitaikydama prie nuolat besikeičiančios tarptautinio saugumo padėties, NATO reformavo savo struktūras ir keitė strategijas. Atsivėręs naujoms narėms Aljansas įsitvirtino kaip transatlantinė valstybių sandrauga, prisiimanti atsakomybę už taiką ir stabilumą pasaulyje, teikianti ir koordinuojanti paramą jos reikalingoms šalims.

Šiandien tokios paramos reikia Ukrainai. Pažeisdama tarptautinius įsipareigojimus, 2014 m. Rusija užgrobė Ukrainai priklausantį Krymą, 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto karą. 2022 m. birželį vykusiame NATO vadovų susitikime Rusija buvo įvardyta kaip tiesioginė ir didžiausia grėsmė Aljansui. Kas kitas po Ukrainos? Kuriai valstybei ir kokių grėsmių dar gali kilti? – klausimas, aktualus Lietuvai, Europai ir visam pasauliui.

Šios parodos tikslas – paskatinti visuomenę domėtis šalies saugumo ir gynybos strategija, krašto apsauga, tarptautiniu bendradarbiavimu užtikrinant nacionalinį ir viso Aljanso saugumą. Taip pat apmąstyti gyvenamąjį laikotarpį, jo iššūkius ir grėsmes, galimą kiekvieno įnašą į bendrą Aljanso ir savo šalies saugumą.

Paroda rengiama pasitinkant 19-ąsias Lietuvos narystės Aljanse metines, NATO aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą, vyksiantį Vilniuje liepos 11–12 d., ir artėjantį narystės dvidešimtmetį 2024 m.

Parodos atidarymas ir Lietuvos narystės NATO 19-ųjų metinių paminėjimo renginys vyks 2023 m. kovo 29 d. Pradžia 17 val. 30 min. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Renginys nemokamas ir atviras visiems. Renginio programoje:

• Iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija
• Oficialių asmenų sveikinimo kalbos
• NATO oro policijos misijos naikintuvų skrydis
• Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų vėliavų grupių rikiuotė
• NATO karinės technikos ir amunicijos ekspozicija
• Krašto savanorių pajėgų bigbendo džiazo grupės, solistų Jurgio Brūzgos, Augustės Vedrickaitės ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų choro muzikinė programa

Renginio pabaiga 19 val.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Krašto apsaugos ministerija

Partneriai: Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kuratoriai: Simona Stalilionytė, Lukas Grinius, Virginija Rudienė

Koordinatorė Simona Stalilionytė

Architektė Gabrielė Černiavskaja

Grafikos dizaineris Rokas Sutkaitis

Komunikacija Živilė Stadalytė

Informaciniai partneriai: LRT, JCDecaux

Už pagalbą nuoširdžiai dėkojame fotografei Agnei Bekeraitytei, NATO pajėgų integravimo vieneto grupei Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rumunijos ir Vengrijos valstybių institucijoms