Lietuvos nacionalinis muziejus 2025 m. vasario 26 – kovo 2 d. dalyvaus Vilniaus knygų mugėje ir kvies visus dalyvauti renginiuose.

Aplankykite Lietuvos nacionalinio muziejaus stendą 5 salėje, stendo nr. 5.C02.

Programa

Vasario 27 d. 17 val., konferencijų salė 5.2
Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos knygos „Antanas Ingelevičius. Fotografo archyvas“ pristatymas

Fotografas Antanas Ingelevičius (1892–1947) ir jo negatyvų archyvas – naujas puslapis Lietuvos fotografijos istorijoje. Kilęs iš bajorų šeimos, pasirinkęs lietuvišką tapatybę, Ingelevičius 1920 m. apsigyveno Kaune, tapusiame Lietuvos valstybės politiniu ir kultūros centru. Išbandė aktorystę, pasirinko fotografo kelią. Intensyviausiai fotografavo XX a. 3 dešimtmetyje.

Ingelevičiaus archyvas – tarsi briaunainis, atspindintis įvairias laikinosios sostinės gyvenimo puses. Tai „Vilkolakio“ teatro (1919–1925) ir pirmųjų bohemos apraiškų fotodokumentas, tai socialinio ir urbanistinio Kauno atodangos, tai šeimos kasdienybės dienoraštis. Ingelevičiaus darbai pirmą kartą visuomenei pristatyti 2022 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus surengtoje parodoje „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Šiame leidinyje publikuojamas visas fotografo fotoarchyvas (836 vnt.).

Renginyje bus aptariamos Ingelevičiaus gyvenimo ir negatyvų patekimo į muziejų peripetijos, jų „atradimo“ aplinkybės, archyvo išskirtinumas ir reikšmė kultūros ir Kauno architektūros istorijai.

Renginio vedėjas Mindaugas Meškauskas (režisierius). Dalyvauja Gytis Grižas ir Vitalija Jočytė (leidinio sudarytojai, LNM), dr. Margarita Matulytė (leidinio tekstų autorė ir mokslinė redaktorė, fotografijos istorikė, LKTI, LNDM), dr. Vaidas Petrulis (leidinio teksto autorius, architektūros istorikas, KTU).

Vasario 28 d. 12 val., konferencijų salė 1.2
Lietuvos nacionalinio muziejaus išleisto Algimanto Kunčiaus albumo „Susitikimai praeitame šimtmetyje. 1963–2000“ pristatymas

Fotografas Algimantas Kunčius Lietuvos nacionaliniam muziejui dovanojo savo archyvą, kurį sudaro apie 80 000 negatyvų ir 2600 autorinių fotografijų, įamžinusių kultūros ir meno žmones bei įvykius nuo 1963 iki 2000 metų. Šiame albume publikuota didžioji dalis vintažinių atspaudų, eksponuotų 2019–2020 m. fotografo parodoje muziejuje, kartu tai savotiška sovietmečiu Glavlito išcenzūruoto leidinio („Minties“ leidykla, 1984) rekonstrukcija – į jo puslapius tuomet nepateko sovietų valdžiai neįtikę visuomenės veikėjai.

Archyvas susikaupė dirbant fotoreporteriu kultūros leidiniuose „Literatūra ir menas“ bei „Kultūros barai“. Jubiliejams, straipsniams apie parodas, koncertus, knygas reikėjo kokybiškų ir nenuobodžių portretų, atskleidžiančių asmenybę, jos kūrybą ir aplinką. Todėl tai nėra studijiniai portretai – Kunčius fotografuoja būdamas tarp žmonių, aptikdamas juos kasdienybėje – rašančius, tapančius, susimąsčiusius, atvažiuojančius ar išvažiuojančius. Ir ne visi portretai yra užsakymai, jie atsitinka pakeliui, susitinkant.

Renginio vedėja dr. Agnė Narušytė. Dalyvauja Algimantas Kunčius (autorius, knygos sudarytojas), Arūnas Baltėnas (fotografas, LNM), Liucija Mikučionytė (LNM fotografijos rinkinio kuratorė), Ramunė Antanina Vėliuvienė (grafikė).

Kovo 1 d. 13 val., konferencijų salė 1.2
Diskusija „Istorija, istorijos ir žmonės. Ar reikia muziejaus XXI a.?“

2025 metais minimos 170-osios metinės, kai buvo įkurtas pirmasis viešas muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus. Jį Lietuvos nacionalinis muziejus laiko savo ištakomis.

Tai išskirtinė proga ne tik prisiminti muziejaus istoriją, bet ir pakviesti visuomenę į diskusiją apie šiuolaikinį pasakojimą ir jo misiją. Diskusijos metu bus aptariamos šalies muziejininkystės ištakos, transformacija, Lietuvos muziejų ateitis ir svarba visuomenei, svarstoma, kaip muziejai prisideda prie visuomenės istorinės ir kultūrinės savimonės, pilietiškumo, kritinio mąstymo ugdymo, kokia paveldo išsaugojimo ateičiai svarba ir kokie Lietuvos paveldo praradimai, analizuojama, kaip kuriamas ryšys tarp praeities ir dabarties, istorija pristatoma kaip nuolatinis dialogas tarp muziejaus ir jo lankytojų.

Renginio vedėjas dr. Norbertas Černiauskas (istorikas ir rašytojas). Dalyvauja dr. Rūta Kačkutė (Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė), dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė (ICOM Lietuva valdybos pirmininkė), Eglė Červinskaitė (Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narė, Tauragės krašto muziejaus SANTAKA direktorė).

Kovo 1 d. 16 val., 15 MIN Forumas
Diskusija „Ar reikia Rusiją pervadinti Rosija? Istorinis, politinis ir kultūrinis kontekstas“

Istorikas A. Bumblauskas atkreipia dėmesį į tai, jog iki šiol nemokame rusų masyve įžvelgti atskirų istorinių reiškinių, ir kelia idėją, kad Rusią reikia skirti nuo Rusijos, o Rusiją nuo Rosijos: „Rosijanus reikia skirti nuo rusų ir čia netgi reikia sutvarkyti lietuvių kalbą. Rusia yra tinkamas žodis pažymėti Rusios masyvui iki rosijanų, iki rosijaniškojo imperializmo. O tada galime kalbėti apie rosijanus – dabartinės Rusijos Federacijos rusus – ir Rosiją – dabartinę Rusijos Federaciją.“

Renginio vedėjas Edmundas Jakilaitis (žurnalistas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas). Dalyvauja dr. Rūta Kačkutė (Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, viena iš parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ kuratorių), prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU Istorijos fakultetas), dr. Violeta Meiliūnaitė (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė).

Jauniesiems lankytojams

Vasario 27 ir 28 d. nuo 10 iki 13 val., Jaunųjų skaitytojų salė, „Bibliotekų erdvė“
Edukaciniai užsiėmimai „Kukutis eina į gimtadienį“

Lietuvos nacionalinio muziejaus edukatoriai kviečia mažuosius Knygų mugės Kukučius į ypatingą, 170-ąjį muziejaus gimtadienį! Pasidabinę savo pačių dekoruotomis šventinėmis kepuraitėmis drauge kursime sveikinimus-laiškus, kuriuos užantspauduosime šventiniu vaško antspaudu. O kad rašyti būtų linksmiau, papasakosime šmaikščias istorijas bei žaisime specialų muziejaus gimtadienio žaidimą. Visi vaikų sveikinimai po Knygų mugės taps muziejaus saugomais eksponatais ir per gimtadienį papuoš muziejaus ekspozicines erdves.

Kovo 1 d. 14 val., Jaunųjų skaitytojų salė, „Vaikų scena“
Rūtos Kačkutės knygos vaikams „Gintaro kelias“ pristatymas

Dalyvauja autorė, Kotryna Zylė bei Lietuvos nacionalinio muziejaus edukatoriai. Renginio metu mažuosius skaitytojus pakviesime tapti romėnais ir baltais bei sudalyvauti nuotaikingame žaidime (Alma littera, Lietuvos nacionalinis muziejus).

Už mugės ribų

Vasario 26 d. 19 val., Skalvijos kino teatras
Filmo „Archyvų detektyvas“ premjera

2022-ųjų pavasarį Lietuva išgirdo stulbinančią naujieną: šalies fotografijos istorijoje įvyko lūžis. Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatė niekada negirdėtą fotografą, kurio negatyvai muziejaus saugyklose gulėjo daugiau nei 80 metų.

Kaip ir amerikiečių fotografės Vivian Maier istorijoje, šis atradimas įvyko atsitiktinai. Viskas prasidėjo, kai viena Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografijos rinkinio saugotoja nusprendė pasidomėti netrukus po Antrojo pasaulinio karo į muziejaus rinkinius patekusiais negatyvais. Vien tik pavardė „Ingelevičius“ ir lakoniški aprašai, tokie kaip „nežinomo miesto gatvė“, tebuvo visa inventorinėje knygoje užfiksuota informacija. Muziejaus fotografo ji paprašė padaryti kontaktinius atspaudus, o šis juose įžvelgė nuotraukų meninę vertę. Prie šio atradimo prisijungė muziejaus archeologas, kuris fotografijose atpažino seniai prarasto medinio Kauno vaizdus. Tai tapo istorinio tyrimo pradžia. „Archyvų detektyvas“ – dokumentinis filmas, kviečiantis pažinti neįtikėtiną šio atradimo istoriją. Žiūrovai tampa šio tyrimo liudininkais, yra vedami per archyvų labirintus, kuriuose praeitis atgyja tik kantrybės ir įžvalgumo dėka.

Filmo režisierius Mindaugas Meškauskas, prodiuserė Rasa Miškinytė, gamintoja UAB „Era Film“. Filmą finansavo Lietuvos kino centras ir LRT.