Juozapo Montvilos (1850–1911) gimimo metinės yra įtrauktos į 2025 m. minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių sąrašą. Plati ir įvairialypė šio XIX–XX amžių sandūros filantropo, mecenato ir miesto statytojo veikla paliko daugybę pėdsakų Vilniaus miesto istorijoje. Tačiau ar šiandien pastebime šiuos J. Montvilos palikimo ženklus? Ar galime, kaip kad tą darė senieji vilniečiai, drąsiai sakyti, kad J. Montvila yra mūsų Juozapas?

Diskutuoti ir daugiau sužinoti apie J. Montvilos palikimą kviečiame rugsėjo 20 d. 12 val. konferencijoje „Juozapui Montvilai – 175“.

Konferencija vyks Signatarų namų Štralio salėje (Pilies g. 26). Įėjimas į Štralio salę – per Eskedar kavos barą (Eskedar Coffee Bar).

Konferencijos programa

12:00–12:10 Konferencijos atidarymas

12:10–12:35 Neringa Češkevičiūtė, dr. Violeta Pansevič (Lietuvos valstybės istorijos archyvas) | Juozapo Montvilos šeimos ištakos, bajoriška kilmė ir išsilavinimas

Pranešėjos pristatys Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomus seniausius išlikusius Montvilų  giminės dokumentus: testamentus, bajoriškos kilmės patvirtinimo išvadas ir genealoginius medžius bei pagal šiuos dokumentus ir įvairių bažnyčių metrikų knygas 2025 metais sudarytą Montvilų giminės (herbas „Kolona“) genealogiją. Bus galimybė pamatyti Jasūdų ir Mitėniškių dvarų planus, J. Montvilos tėvų santuokos akto įrašą, paties Juozapo krikšto akto įrašą, jo fotografijas bei portretus ir kt.

Juozapas Montvila bei jo broliai Stanislovas, Aleksandras ir Vincentas buvo puikiai išsilavinę, tad pranešėjos taip pat kalbės apie brolių Montvilų mokslus Vilniaus gimnazijoje ir užsienio mokymo įstaigose. Pvz., Juozapas, 1867 m. baigęs Vilniaus gimnaziją, studijavo Sankt Peterburge, Berlyne ir Krokuvoje. Ten jis gilinosi į Vakarų visuomeninių, filantropinių ir kultūrinių institucijų veiklą, kai kurias idėjas jis įgyvendino grįžęs į Lietuvą.

12:35–13:00 Dr. Laima Laučkaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) | Vilniaus meninės kultūros mecenatas

Juozapas Montvila per trisdešimt veiklos metų XIX a. Pabaigoje – XX a. pradžioje nuveikė įspūdingai daug įvairiose Vilniaus gyvenimo srityse. Pranešėja pristatys jo nuopelnus Vilniaus meninės kultūros modernėjimui – „Meno ir amatų“ judėjimo plėtrai Lietuvoje, tradicinio lietuviško audimo atgimimui, amatininkų rengimo finansavimui, supažindinimui su Vakarų Europos taikomosios dailės, interjero, architektūros estetikos naujovėmis. Greta Žemės banko jis pastatė „meno namus“ Techninio piešimo ir braižybos klasėms, nuolatinei amatininkų dirbinių mugei „Bazar“ ir dailės parodoms. Tai buvo viena pagrindinių Vilniaus parodinių erdvių XX a. pradžioje, kur rengtos baldų ir audinių ekspozicijos, profesionalių dailininkų parodos. Montvila finansavo memorialinių paminklų statybą Vilniuje, rėmė jaunų dailininkų studijas užsienio akademijose, sukūrė pažangų gyvenamųjų namų statybos modelį, kuris Vilnių praturtino savita moderno, neoklasikine architektūra.

13:00–13:25 Milda Kruopienė (Lietuvos nacionalinis muziejus) | Tūkstančių mažų ir bejėgių žmonių globėjas

Po J. Montvilos mirties Vilniaus laikraščiai jį pavadino „tūkstančių mažų ir bejėgių žmonių globėju“. Amžininkų akyse ši asmenybė visų pirma buvo didis filantropas ir skurstančiųjų globėjas, kurio pastangomis mieste įsikūrė daugybė labdarybės iniciatyvų. O renkant vietą J. Montvilos paminklui, jį nuspręsta statyti kaip tik ten, kur koncentravosi didžioji dalis J. Montvilos kuruotų filantropinių organizacijų – šalia buvusių Pranciškonų vienuolyno rūmų, skverelyje tarp Trakų ir Pranciškonų gatvių. Pranešime apžvelgiama labdaringos veiklos panorama XIX–XX a. sandūros Vilniuje ir nagrinėjama, kokioms socialinėms problemoms daugiausiai dėmesio skyrė didysis labdarys J. Montvila.

13:25–13:50 Dr. Aelita Ambrulevičiūtė | Netolygu kaip gyvenama: Juozapas Montvila ir „kolonijų“ fenomenas

Pranešimu siūloma atsigręžti į paskutinį Vilniaus dvidešimtmetį prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1895–1914), – į laikotarpį, kai mieste brendo kardinalūs urbanistiniai pokyčiai: keitėsi miesto struktūra, tobulėjo ir klostėsi moderni miesto infrastruktūra, apsibrėžė miesto plėtros ir nuo jos koncepcijos priklausomų funkcinių zonų kryptys, o pats miestas įžengė į naują raidos etapą. Vienas modernėjančio Vilniaus plėtros fenomenų – filantropo, bankininko Juozapo Montvilos inicijuota „vietos“ inteligentijai skirtų gyvenamųjų namų bendrijų, kitaip vadinamų „Montvilos kolonijų“, statyba. Šis Vilniaus fenomenas nagrinėjamas Vilniaus plėtros, kaimynijų, gyvenamosios infrastruktūros ir gyvenamosios erdvės modernėjimo kontekste.

Registracija nereikalinga.

Renginio organizatorius: Lietuvos nacionalinis muziejus
Partneris: Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Renginio iliustracijoje panaudotas paveikslas „Juozapas Montvila“, nežinomas Lietuvos XX a. dailininkas, 1911 m., Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.