Virbalio muitinės 1921–1925 m. plombų reversų pavyzdžiai

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1925 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Švinas, kartonas, siūlas

  • Išmatavimai
    302×211 mm

  • Inventoriaus numeris
    ND 705

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Perimta iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m.

Apie eksponatą

Pirmosios muitinių plombos į Lietuvos teritoriją pateko XVIII a. iš Prūsijos. Didžioji jų dalis buvo paženklintos Karaliaučiaus muitinės, bet būta ir Klaipėdos muitinės. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) prekių ženklinimą įvedė ir Rusijos imperija. Lietuvoje iš pradžių atsirado Jurbarko (įkurta 1797 m.), Palangos, Vilniaus, vėliau Kauno, Tauragės muitinės, o paskiausiai ir didžiausia – Virbalio muitinė. Visose jose užsienio prekės buvo ženklinamos vietos plombomis.

Atkūrus valstybę ir 1919 m. įsteigus pirmąsias lietuviškas muitines, 1921 m. atsirado ir pirmosios švininės plombos. Didžiojoje dalyje plombų buvo pažymimas muitinės pavadinimas, data ir plombavimo replių numeris. Iš viso Lietuvoje užsienio prekės buvo ženklinamos 49 muitinėse ir pereinamuosiuose punktuose. Ženklinama buvo audeklai, odos, kailiniai, avalynė, kepurės ir skrybėlės, verpalai, laikrodžiai ir kitokios importinės prekės.

2002 m. muziejus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo perėmė unikalius eksponatus – Lietuvos Respublikos muitinių plombų pavyzdžius. Vienas jų – Virbalio muitinės 1921–1925 m. plombų reversų pavyzdžiai (61 vnt.).

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 210 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Plombų rinkinys suformuotas 1992 m. Rinkinyje yra apie 2300 plombų (švininių antspaudų), skirtų audeklams, prekėms, sandarioms talpoms ženklinti. Jo pagrindą sudaro įvairių Europos kraštų XIV–XX a. manufaktūrų ir pirklių audeklų plombos (apie 500 vnt.), muitinių (daugiau kaip 200 vnt.), geležinkelio ir įmonių plombos, rastos archeologinių tyrimų metu, ir atsitiktiniai radiniai iš įvairių Lietuvos vietovių. Paminėtinos Drohičino tipo XI–XIII a. trys dešimtys plombų ir 70 įvairaus dydžio lakštų su Lietuvos Respublikos muitinių (1919–1940) plombavimo replių atspaudais – plombų pavyzdžiais.