Trimitas
Autorius
NežinomasSukūrimo data
XX a. pr.Sukūrimo vieta
Karalinavo k., Švenčionių r. sav., Vilniaus apskr.Medžiaga, technika
Medis, vytelėsIšmatavimai
Ilgis 90 cm, skersmuo 8 cmInventoriaus numeris
EM 114Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
Prof. Kazimiero Mošinskio dovana. Iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus rinkinioPapildoma informacija
Fotografas Arūnas Baltėnas
Apie eksponatą
Publikuota Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinyje „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“ (Vilnius, 2020).
Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.
Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.
Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.
Muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje sukaupti 274 tradiciniai lietuvių muzikos instrumentai atspindi visus jų tipus: pučiamuosius, styginius, mušamuosius, dumplinius ir saviskambius – nuo paprasčiausių, kokius galėjo pasidaryti vaikai ir piemenys, iki sudėtingų, kokius darė įgudę meistrai. Tai didžiausias XIX a. pabaigos – XX a. vidurio liaudies instrumentų rinkinys. Dalis eksponatų perimta iš Lietuvių mokslo ir Lietuvių meno draugijų, Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus; kiti – muziejaus pirkti arba gauti iš pavienių asmenų ir tradicinių liaudies instrumentų meistrų. Rinkinys tebepildomas. Sukaupti eksponatai naudojami tyrinėjimams, rekonstrukcijoms, sklaidai ir švietimui.
Pati didžiausia ir archajiškiausia yra pučiamųjų lietuvių liaudies muzikos instrumentų grupė, kurioje saugomi 179 eksponatai: ragai, jų komplektai, daudytės, įvairių formų ir konstrukcijų mediniai, rago ir žievės trimitai, ožragiai, dūdmaišiai; taip pat lamzdeliai, švilpos, birbynės, švilpynės, molinukai, viliokliai, ubikai, kurie iš pradžių naudoti ganant gyvulius, medžiojant, vėliau tapo muzikos instrumentais.
Styginių muzikos instrumentų rinkinyje yra 45: nuo seniausių skobtinių penkiastygių iki daugiastygių kanklių, darytų Biržų, Jurbarko, Kelmės, Mažeikių, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, meistro Petro Lukošiaus basetlė iš Telšių rajono, apie 1920 metus Jono Meilūno vien tik peiliuku išdrožtas smuikas, 1925 metais Juozo Vepšto ir Jono Masaičio Veliuonos apylinkėse daryti smuikai, Dzūkijos meistro ir muzikanto Jono Petrausko ir Rytų Lietuvos meistrų cimbolai, citros iš Jurbarko, Kelmės ir Plungės rajonų.
Mušamieji muzikos instrumentai yra 5: dvipusis būgnas, vienpusis būgnelis ir mažasis būgnelis, įsigyti etnografinėse ekspedicijose, liaudies meistro Jono Bugailiškio darytos būgnelių kopijos.
Dumplinių muzikos instrumentų rinkinyje yra 4: dvieilė armonika, daryta XX amžiuje vietinio meistro Rokiškio rajone; vokiečių gamybos trieilė armonika, į Kazlų Rūdą patekusi Pirmojo pasaulinio karo laikais; koncertina iš Andrioniškio miestelio (dab. Anykščių r.), pirkta 1942–1943 metais Čikagoje, į Lietuvą atvežta 1949 metais; bandonija, gauta iš Švenčionių rajono.
Saviskambių muzikos instrumentų sukaupta 41 vienetas. Jie yra įvairių tipų: kleketai, barškalai, terkšlės, dambreliai. Instrumentai daryti XIX a. pabaigoje – XX a. viduryje Prienų, Ignalinos, Vilkaviškio rajonuose. Meistrai nėra žinomi.