Stanislovo Moniuškos operos „Halka“ premjeros Vilniaus miesto teatre 1860 m. plakatas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1860 m.

  • Sukūrimo vieta
    Spausdino Abelio Syrkino spaustuvė, Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Popierius, litografija

  • Išmatavimai
    50×36 cm

  • Inventoriaus numeris
    R5702

Apie eksponatą

Garsioji Moniuškos opera „Halka“ sukurta Vilniuje 1847 m. Operos fragmentai nuskambėjo 1848 m. sausio 1 d. Miulerių namų koncertinėje salėje, diriguojant pačiam autoriui. 1854 m. pastatyta dviejų veiksmų „Halkos“ operos sceninė versija, o 1860 metų rudenį įvyko keturių veiksmų spektaklio premjera Vilniaus miesto teatre.

Ikonografijos kolekciją sudaro per 600 tūkstančių vaizdinės dokumentikos eksponatų, atspindinčių Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Medžiaga kaupiama ir sisteminama formuojant filokartijos, filatelijos, grafikos, klišių, ekslibrisų, plakatų, tapybos, ikonų, skulptūros, architektūrinių brėžinių ir dizaino projektų rinkinius. Gausiausias – fotografijos ir negatyvų rinkinys, kurio reikšmingą dalį sudaro autoriniai fotografų archyvai.

Ikonografijos rinkiniai išaugo iš senųjų Vilniaus kolekcijų – Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kitų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę juos ženkliai papildė reorganizuotų Religijos istorijos muziejaus ir Lietuvos valstybės muziejaus fondai, Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatai.

Plakatų rinkinį sudaro beveik 20 tūkstančių plakatų ir afišų. Pagrindinė plakato paskirtis – perduoti informaciją. Jis liudija sudėtingą mūsų šalies istoriją: Lietuvos padėtį Rusijos imperijos valdymo metais, lietuviškos spaudos draudimą ir tautinį atgimimą, pasaulinių karų laikotarpį, tarpukario nepriklausomos valstybės du dešimtmečius, sovietų okupaciją, išeivijos veiklą, Sąjūdžio laikus, atgimusios Lietuvos gyvenimą. Seniausi rinkinio eksponatai – XIX a. pradžios Vilniaus teatro spektaklių afišos. Unikalus ranka pieštas 1862 m. plakatas, kaip antivyriausybinio sąjūdžio išraiška 1863–1864 m. sukilimo išvakarėse, duoda pradžią lietuviškojo plakato raidai. Ypatingą istorinę ir meninę vertę turi kultūrinių renginių, Nepriklausomos Lietuvos Seimo rinkimų, propagandiniai kovų dėl Vilniaus krašto plakatai, sukurti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Ferdinando Ruščico, Vytauto Bičiūno, Jono Juozo Burbos ir kitų. Gausi sovietinio laikotarpio plakatų ir afišų kolekcija. Rinkinyje saugoma Viliaus Jomanto, Stepo Žuko, Vytauto Palaimos, Petro Rauduvės, Danutės Karaškaitės, Juozo Galkaus, Izabelės Bindler, Alberto Gursko, Zino Kazėno ir kitų autorių darbai. Dailininkai Stasys Eidrigevičius ir Vytautas Kaušinis muziejui dovanojo savo sukurtų darbų kolekcijas. Atgimimo laikus atspindi 1988–1990 m. spausdinti plakatai. Kelios dešimtys plakatų, atsišaukimų ir transparantų nuo Aukščiausiosios Tarybos gynybinių barikadų primena tragiškus 1991 m. sausio mėnesio įvykius. Rinkinys pildomas šių dienų svarbiausių kultūrinių renginių, istorinių ir politinių įvykių plakatais bei afišomis.