Šaukštas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    VII–VI a. pr. Kr.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Medis

  • Išmatavimai
    Ilgis 13,5 cm, plotis 7 cm

  • Inventoriaus numeris
    GRD 100323/1

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas Zenonas Baubonis, 2004 m.

  • Papildoma informacija
    Luokesų senovės gyvenvietė I, Molėtų r.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros eksponatų grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Bronzos ir ankstyvasis geležies amžius, dar vadinamas ankstyvuoju metalų laikotarpiu, datuojamas II–I tūkstantmečiu pr. Kr. Šiuo laikotarpiu vyko reikšmingi pokyčiai Rytų Baltijos regiono bendruomenių gyvenime, kurie galėjo būti nulemti tiek išorinės įtakos, tiek vidinės visuomenės raidos pokyčių. Pradedami naudoti ir gaminti metaliniai dirbiniai, kurių visoje Lietuvos teritorijoje aptikta apie 400. Rinkinyje saugomi įvairiose Lietuvos vietose rasti bronziniai kirveliai, ietigaliai, darbo įrankiai ir papuošalai (apyrankės, smeigtukai). Aptariamu laikotarpiu keičiasi gyvenviečių struktūra, šalia neįtvirtintų gyvenviečių kalvose pradedamos įrengti įtvirtintos gyvenvietės – piliakalniai. Daugiausia juose ir aptikta su metalo liejimu susijusių įrankių. Rinkinyje saugomi archeologiniai radiniai iš Narkūnų (Utenos r.), Nevieriškės (Švenčionių r.), Sokiškių (Ignalinos r.) piliakalnių, taip pat iš polinės gyvenvietės, buvusios Luokesų ežere (Molėtų r.), kurioje labai gerai išliko įvairūs dirbiniai iš organinių medžiagų (medžio, augalinių pluoštų). Naujausi tyrimai rodo, kad būtent šiuo laikotarpiu įsigali gamybinis ūkis, žemdirbystė. Vakarinėje Lietuvos dalyje mirusieji pradedami laidoti pilkapiuose, atsiranda ir paplinta mirusiųjų deginimo paprotys. Iki tol nedeginti mirusieji daugiausia laidoti kapuose be sampilų. Muziejuje saugomi radiniai iš didžiausio žinomo šio laikotarpio pilkapyno Lietuvoje – Ėgliškių (Kretingos r.), taip pat iš Paveisininkų (Lazdijų r.) ir Naudvario (Jurbarko r.) kapinynų.