Plunksna

  • Autorius
    Chankelis Aranovičius

  • Sukūrimo data
    1933 m.

  • Sukūrimo vieta
    Kaunas

  • Medžiaga, technika
    Auksas, liejimas, graviravimas

  • Matmenys
    Ilgis 32 cm

  • Inventoriaus numeris
    GRD 124165

Apie muziejinę vertybę

Suvenyrinė auksinė plunksna, padovanota Vasario 16-osios Akto signatarui Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, šiuo metu eksponuojama Signatarų namuose. Išskirtinio grožio „žąsies plunksna“ – Kauno juvelyro auksakalio Chankelio Aranovičiaus dirbinys. Plunksnos kotelyje išgraviruotas įrašas: „Didžiajam Plunksnos Darbininkui ir Tautos Vadui J. E. P. Prezidentui P. ANTANUI SMETONAI Jo vardo dienoj Užulėnyje, 1933.VI.13 Ukmergiškiai“. Ši dedikacija atskleidžia svarbias biografines detales. A. Smetona gimė 1874 m. netoli Ukmergės, senelių namuose Užulėnio kaime. Į gimtąjį Užulėnį jis dažnai sugrįždavo švęsti savo vardo dienos. Per Antanines, 1933 m. birželio 13 d., Ukmergės gyventojai jį pasveikino, įteikdami šią simbolinę dovaną – auksinę plunksną. Ukmergiškiai neatsitiktinai pavadino prezidentą „Didžiuoju Plunksnos Darbininku“, primindami jo ryšius su lietuviška spauda. Antanas Smetona rašė kultūrinės, politinės publicistikos straipsnius į „Varpą“, „Vilniaus žinias“ ir kitus leidinius, redagavo laikraščius „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, taip pat buvo žurnalo „Vairas“ redaktorius ir leidėjas. 1907 m. jis tapo vienu iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų ir vadovų, dirbo draugijos laikraščio „Lietuvių tauta“ redakcinėje kolegijoje. Nuo 1915 m. dalyvavo lietuviškų vadovėlių leidimo komisijoje: rūpinosi aritmetikos teorija ir algebra. Taip pat buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ oficialus redaktorius ir leidėjas.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Buities daiktų rinkinys, turintis per 10 tūkstančių muziejinių vertybių, aprėpia XVI–XX a. 4 deš. namų apyvokos reikmenis ir taikomosios dailės kūrinius pagamintus Lietuvoje ir užsienyje. Dalis jų liudija svarbius istorinius įvykius, kai kurie priklausė žymiems politiniams, kultūriniams ir visuomenės veikėjams. Ypač gausios rašomojo stalo reikmenų, apšvietimo priemonių, medicininių instrumentų, pypkių, laikrodžių, porcelianinių ir stiklinių indų kolekcijos. Tarp pačių vertingiausių yra Radvilų stiklo dirbtuvėse Urečėje ir Nalibokuose pagamintos taurės su didikų herbais, XVII a. Vilniaus laikrodininko Jakobo Gierkės stalinis laikrodis, pažymėtas meistro signatūra, suvenyrinė auksinė plunksna 1933 metais padovanota Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai. Rinkinį puošia unikalūs Lietuvos auksakalių dirbiniai, tokie kaip sidabrinis bokalas, Ukmergės apskrities bajorų dovana maršalkai Aleksandrui Montvilai.