Paprotinio meno rinkinys atspindi lietuvių tradicijas ir papročius, kalendorines šventes. Jį sudaro apie 4000 margučių, 400 verbų, 200 kaukių, 200 šiaudinių dirbinių.
Margučiai surinkti iš visų Lietuvos regionų, dažyti natūraliais augalinės kilmės arba XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaime paplitusiais cheminiais dažais. Rinkinyje daug vašku margintų, didelio kruopštumo reikalaujančių margučių. Iš taškelių ir brūkšnelių pieštos saulutės, žvaigždutės, pėdelės, eglutės, žalčiukai. Atskiri elementai sujungti į nenutrūkstančius, pasikartojančius, ritmiškus dvispalvius, trispalvius ornamentus. Raštų mokydavosi iš tėvų ir senelių, margindami kartu, tačiau kiekvienas margintojas turėjo savo braižą. Rinkinyje daug skutinėtų margučių, jų raštai smulkesni, vyrauja brūkšniukai, dantukai, žvaigždutės, nemažai gėlių, gyvybės medžio, gyvūnų motyvų, peizažų. Seniausi margučiai XX a. pradžioje gauti iš Lietuvių mokslo draugijos – ant keleto yra išskutinėta 1909, 1910 metų datos.
Vilniaus kraštui būdingos verbos, padarytos prie medinio virbo lankeliais, kilpomis, kuokšteliais rišant natūralius ir dažytus džiovintus augalus. Jos išsiskiria puošnumu, spalvų ir formų įvairove. Seniausios volelinės, puoštos rombų, trikampių, juostų ornamentais. Dažniausiai naudojamos dvi, trys spalvos, vėlesnėse – net iki septynių. Plokščiųjų verbų yra vienpusių ir dvipusių, vyrauja širdelės, plunksnos formos. Vainikinės vienašonės rištos naudojant daug žalios spalvos augalų, puoštų laisvai išdėliotais sausučių žiedais. Plonos rykštelinės darytos iš smulkių žiedelių. Didelės figūrinės verbos sudarytos iš kelių elementų. Seniausios XX a. pradžios verbos gautos iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus, vėlesnės – rištos liaudies meistrų.
Kaukių rinkinį sudaro Užgavėnių ir nedidelė dalis dekoratyvinių kaukių, padarytų iš medžio, tošies, kailio, pakulų, ašutų, šiaudų, popieriaus, senų namų apyvokos reikmenų. Rinkinyje saugomi pagrindiniai persirengėlių personažai: vienadantės, susiraukusios raganos, raguoti, išsišiepę velniai, nuskurę ubagai, rimti daktarai, barzdoti žydai, juodaplaukiai čigonai. Dauguma kaukių dažytos viena ar keliomis spalvomis, išryškinant pagrindinius bruožus: baltas akis, raudonas lūpas, rudus plaukus. Pritaisytos siūtos ir veltinio kepurės. Arklio ir ožio personažai padaryti iš medinių karkasų su medžiaga aptrauktomis galvomis, gervė – prie medinės kartelės pritvirtinta galva su plunksnomis. Daugiausia eksponatų iš Žemaitijos regiono. Seniausi gauti iš Lietuvių mokslo draugijos.
Šiaudinių puošmenų rinkinį sudaro sodai, kalėdinės žvaigždės, saulės, žaisliukai eglutei puošti, pabaigtuvių vainikai. Vyrauja keturšlaitės piramidės formos sodai, puošti saulutėmis, paukšteliais, džiovintomis gėlytėmis, moliniais varpeliais, popieriaus karpiniais. Gražiausi tradiciniai vestuviniai sodai – juos jaunavedžiams dovanodavo kaip turtingo gyvenimo simbolį, kuris saugojo nuo nelaimių ir nešė sėkmę. Gausi šiaudinių žaisliukų eglutei puošti eksponatų grupė, išsiskirianti formų įvairove.