Plokščioji verba
Autorius
Stanislava ButkevičSukūrimo data
1959 m.Sukūrimo vieta
Vilkeliškių k., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskr.Medžiaga, technika
Džiovinti augalai, dažai, rišimas, dažymasIšmatavimai
Ilgis 40 cmInventoriaus numeris
EM 6792Papildoma informacija
Fotografas Arūnas Baltėnas, 2015 m.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.
Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.
Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.
Paprotinio meno rinkinys atspindi lietuvių tradicijas ir papročius, kalendorines šventes. Jį sudaro apie 4000 margučių, 400 verbų, 200 kaukių, 200 šiaudinių dirbinių.
Margučiai surinkti iš visų Lietuvos regionų, dažyti natūraliais augalinės kilmės arba XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaime paplitusiais cheminiais dažais. Rinkinyje daug vašku margintų, didelio kruopštumo reikalaujančių margučių. Iš taškelių ir brūkšnelių pieštos saulutės, žvaigždutės, pėdelės, eglutės, žalčiukai. Atskiri elementai sujungti į nenutrūkstančius, pasikartojančius, ritmiškus dvispalvius, trispalvius ornamentus. Raštų mokydavosi iš tėvų ir senelių, margindami kartu, tačiau kiekvienas margintojas turėjo savo braižą. Rinkinyje daug skutinėtų margučių, jų raštai smulkesni, vyrauja brūkšniukai, dantukai, žvaigždutės, nemažai gėlių, gyvybės medžio, gyvūnų motyvų, peizažų. Seniausi margučiai XX a. pradžioje gauti iš Lietuvių mokslo draugijos – ant keleto yra išskutinėta 1909, 1910 metų datos.
Vilniaus kraštui būdingos verbos, padarytos prie medinio virbo lankeliais, kilpomis, kuokšteliais rišant natūralius ir dažytus džiovintus augalus. Jos išsiskiria puošnumu, spalvų ir formų įvairove. Seniausios volelinės, puoštos rombų, trikampių, juostų ornamentais. Dažniausiai naudojamos dvi, trys spalvos, vėlesnėse – net iki septynių. Plokščiųjų verbų yra vienpusių ir dvipusių, vyrauja širdelės, plunksnos formos. Vainikinės vienašonės rištos naudojant daug žalios spalvos augalų, puoštų laisvai išdėliotais sausučių žiedais. Plonos rykštelinės darytos iš smulkių žiedelių. Didelės figūrinės verbos sudarytos iš kelių elementų. Seniausios XX a. pradžios verbos gautos iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus, vėlesnės – rištos liaudies meistrų.
Kaukių rinkinį sudaro Užgavėnių ir nedidelė dalis dekoratyvinių kaukių, padarytų iš medžio, tošies, kailio, pakulų, ašutų, šiaudų, popieriaus, senų namų apyvokos reikmenų. Rinkinyje saugomi pagrindiniai persirengėlių personažai: vienadantės, susiraukusios raganos, raguoti, išsišiepę velniai, nuskurę ubagai, rimti daktarai, barzdoti žydai, juodaplaukiai čigonai. Dauguma kaukių dažytos viena ar keliomis spalvomis, išryškinant pagrindinius bruožus: baltas akis, raudonas lūpas, rudus plaukus. Pritaisytos siūtos ir veltinio kepurės. Arklio ir ožio personažai padaryti iš medinių karkasų su medžiaga aptrauktomis galvomis, gervė – prie medinės kartelės pritvirtinta galva su plunksnomis. Daugiausia eksponatų iš Žemaitijos regiono. Seniausi gauti iš Lietuvių mokslo draugijos.
Šiaudinių puošmenų rinkinį sudaro sodai, kalėdinės žvaigždės, saulės, žaisliukai eglutei puošti, pabaigtuvių vainikai. Vyrauja keturšlaitės piramidės formos sodai, puošti saulutėmis, paukšteliais, džiovintomis gėlytėmis, moliniais varpeliais, popieriaus karpiniais. Gražiausi tradiciniai vestuviniai sodai – juos jaunavedžiams dovanodavo kaip turtingo gyvenimo simbolį, kuris saugojo nuo nelaimių ir nešė sėkmę. Gausi šiaudinių žaisliukų eglutei puošti eksponatų grupė, išsiskirianti formų įvairove.